Šįmet sukanka 200 metų nuo ilgamečio Vilniaus universiteto bibliotekos direktoriaus profesoriaus Gotfrydo Ernesto Grodeko mirties. G. E. Grodekas (1762–1825) – Vilniaus universiteto lotynų ir graikų kalbų ir antikinės literatūros profesorius, Joachimo Lelevelio ir Adomo Mickevičiaus mokytojas, bibliotekos prefektu tapo 1804 metais. Studijos geriausiame to meto Vokietijos universitete Getingene, garsėjusiame klasikinės filologijos srityje, jam turėjo didelės įtakos.
Getingeno universiteto bibliotekos direktorius buvo jo dėstytojas, klasikinės filologijos profesorius Chiristianas Gotlobas Heinė. Tuo metu tapo tradicija bibliotekos vadovais skirti klasikinės filologijos specialistus. Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjo, Edukacinės komisijos nario Adomo Kazimiero Čartoriskio pakviestas į Pulavus G. E. Grodekas 17 metų dirbo kunigaikščio vaikų mokytoju ir tvarkė didžiulę biblioteką. A. K. Čartoriskis jį rekomendavo Vilniaus universitetui dėstyti graikų kalbą ir literatūrą.
Atvykęs į Vilnių 1804 m. G. E. Grodekas susidūrė su sunkumais, nes lotynų ir graikų kalbų mokymas buvo apleistas, sulaukė priešiškumo ir iš profesūros dėl klasikinių kalbų dėstymo stiprinimo, dėl bibliotekos atvėrimo visuomenei. Vietiniai profesoriai priešiškai žiūrėjo į užsieniečius. Rektoriumi išrinkus Joną Sniadeckį dėl girtuokliavimo atleistas lotynų kalbos profesorius Paulius Tarenghis ir jo katedra atiduota G. E. Grodekui. Profesoriui nuolat trūko lėšų, manoma dėl žmonos išlaidumo. Pradžioje G. E. Grodekas daug tikėjosi iš naujojo rektoriaus J. Sniadeckio, bet jie labai nesutarė. Abu turėjo savo nuomonę, buvo užsispyrę, kategoriški.
Nors bibliotekininkystė Vilniuje buvo antraeilės G. E. Grodeko pareigos, jis bibliotekai vadovavo dvidešimt metų ir daug nuveikė ją pertvarkydamas. Bibliotekos prefektu paskirtas 1804 m. rugsėjo 3 d. Įvedė daug pažangių naujovių, norėjo universiteto biblioteką paversti moksline biblioteka, atverti lankytojams. Bibliotekos fondai jo rūpesčiu išaugo kelis kartus. Pradėti katalogavimo darbai, atsirado abonementas, knygų išdavimo registracijos žurnalas. Pats dovanojo nemažai knygų, mokėjo pasirinkti bibliotekai tinkamus pagalbininkus, pvz. bibliotekininką, publicistą Kazimierą Kontrimą. Rinkdavosi iš geriausių savo studentų, mokančių klasikines kalbas ir turinčių polinkį darbui bibliotekoje. G. E. Grodekas kuravo numizmatikos kolekciją, dėstė numizmatiką kaip pagalbinę discipliną, ketino pradėti dėstyti bibliografiją, buvo pradėjęs rengti kurso medžiagą, bet aplinkybės pasikeitė.
Žymusis universiteto profesorius medikas Jozefas Frankas atsiminimuose G. E. Grodeką giria už darbštumą, kruopštumą. Prisimena, kad išgydytas nuo peripneumonijos G. E. Grodekas užsakė iš profesoriaus Jono Rustemo J. Frankui dovanų paveikslą, vaizduojantį tris sveikatos dievybes: Eskulapą, Higėją ir sveikstančiųjų globėją Telesforą. Įdomu būtų sužinoti šio paveikslo likimą. Gal Frankų šeima jį išsivežė į Italiją, o gal kam paliko ar perdovanojo.
Studentai G. E. Grodeką labai mėgo, nes profesorius ne tik labai įdomiai skaitė paskaitas, bet ir padėdavo gabiausiems, net baigusiems mokslus, skaitydavo jų straipsnius ir patardavo.
Gyvendamas Vilniuje profesorius labai sėkmingai dirbo akademinį, mokslinį darbą, o asmeninis gyvenimas buvo sudėtingas. Dirbdamas Pulavuose vedė Joaną d‘Edling. Susilaukė, atrodo, septynių vaikų, bet išgyveno tik dvi dukros – Konstancija ir Marija, kurios kartu su tėvais atvyko į Vilnių. Profesorius gyveno universiteto rūmuose (kurį laiką pirmame aukšte tarp dabartinių Istorijos ir Filologijos fakultetų, vėliau – Pilies g. 11), kaip ir kiti profesoriai kraustėsi iš vieno buto į kitą. 1814 m. mirė G. E. Grodeko žmona, abi dukros išvyko. Profesorius jautėsi vienišas, skaudžiai išgyveno studentų filomatų ir filaretų įkalinimą, persekiojimus.
Apie G. E. Grodeko darbų reikšmę Universitetui ir mokslui liudija jo mokiniai: Joachimas Lelevelis, Adomas Mickevičius, Leonas Borovskis, Liudvikas Sobolevskis, Jozefas Ježovskis ir daug kitų.
Nijolė Bulotaitė
2025-10-31