Ar žinojote, kad šiandien nėra būtina naikinti ištisų ekosistemų ar eikvoti milžiniškų energijos išteklių tam, kad sukurtume vaistus nuo vėžio ar maliarijos?
Įsivaizduokite mikroorganizmus, dirbančius kaip mažyčiai gyvi fabrikėliai, kuriuose kuriami cheminiai junginiai, be kurių mūsų kasdienis gyvenimas jau nebeįsivaizduojamas. Tai – ne fantastika, o realūs šiuolaikinės biotechnologijos pasiekimai, apie kuriuos piliečiai diskutavo lapkričio 4 d. Vilniaus universiteto bibliotekoje vykusioje piliečių mokslo diskusijoje „Piliečiai diskutuoja apie tvarią biotechnologijų ateitį“, surengtoje įgyvendinant tarptautinį projektą „deCYPher“.
Dirbtinis intelektas biotechnologijose – pažanga ar naujas iššūkis?
Diskusijos dalyviai analizavo mokslininkų ketinimus sukurti naują būdą cheminėms medžiagoms išgauti, pasitelkiant dirbtinį intelektą (DI). DI padėtų mokslininkams numatyti, kaip mikroorganizmai galėtų gaminti junginius, kurie gamtoje natūraliai neegzistuoja, bet yra svarbūs žmogui, pavyzdžiui, vaistų, kosmetikos ar maisto produktų gamyboje. Tačiau renginio metu kilo klausimas: ar dirbtinio intelekto pasitelkimas iš tiesų padeda siekti tvarumo, jei šios technologijos pačios naudoja didžiulius energijos kiekius, o dažnai – ir neatsinaujinančius išteklius? Ar mokslo pažanga visuomet yra geriausias sprendimas, o galbūt daugiau dėmesio turėtume skirti vartojimo įpročių keitimui? Mokslininkų ir piliečių nuomonės kai kuriais klausimais išsiskyrė, tačiau būtent dialogas tarp piliečių ir mokslininkų tapo svarbiausia ašimi.
Artemizininas – pamoka biotechnologijai
Vienas įkvepiančių biotechnologijos pavyzdžių, į kurį piliečiai atkreipė dėmesį diskusijos metu, yra artemizininas – junginys, aptinkamas vienamečiame kietyje (Artemisia annua). Gamtoje šis junginys apsaugo augalą nuo kenkėjų, o žmonėms tapo gyvybiškai svarbiu vaistu nuo maliarijos, išgelbėjusiu milijonus gyvybių.
Mokslininkai daug metų ieškojo tvaraus būdo artemizininui išgauti ir atrado, kad šį junginį galima išgauti naudojant dirbtines mieles. Tačiau kuomet natūralaus artemizinino kaina rinkoje ženkliai krito, biotechnologinis jo išgavimo metodas prarado konkurencingumą. Ši „nesėkmės istorija“ tapo pamoka, kad net ir didžiausi mokslo proveržiai ne visada išlieka ilgalaikiai: inovacijos įgyja prasmę tik tada, kai jas palaiko ir supranta visuomenė.
Renginyje dalyvavo projekto koordinatorė iš „Biofaction“ (Austrija) ir mokslininkė, tirianti tvarius biotechnologinių junginių gamybos procesus. Jos pabrėžė, kad net pažangiausi technologiniai sprendimai neišvengia klaidų ar iššūkių. Viešojoje erdvėje dažniausiai kalbama apie pasiekimus, bet ne apie „klaidas“, kurios taip pat yra mokslo dalis. Gamtoje vykstantys cheminiai procesai yra itin sudėtingi – laboratorijoje juos ne visada įmanoma tiksliai atkartoti.
Piliečiai – mokslo tyrimų partneriai
Diskusijos metu piliečiai vertino 14 skirtingų cheminių junginių pagal jų socialinę ir aplinkosauginę vertę. Šių vertinimų pagrindu mokslininkai atrinks 3–5 junginius, kurie bus toliau tiriami ir paversti atvirojo mokslo rinkiniais – priemonėmis, duomenimis ir instrukcijomis, prieinamomis visiems.
Renginio atmosfera buvo gyva ir kūrybiška. Skambėjo klausimai, abejonės, įžvalgos – o svarbiausia, buvo juntamas noras kalbėtis. Diskusijos metu nebuvo siekiama rasti vieno teisingo atsakymo – svarbiausias buvo pats dialogo procesas, kuriame susitinka mokslas, visuomenė ir vertybės.
Ar piliečių metodas pasiteisins projekto „deCYPher“ atveju?
Ar piliečių nuomonė taps iššūkiu mokslininkams?
Kviečiame diskutuoti toliau!
Ateikite į Mokslo komunikacijos ir informacijos centrą (MKIC) – pasikalbėkime apie piliečių mokslą, tvarumą ir mokslo vaidmenį visuomenėje.
Renginį organizavo: Vilniaus universiteto biblioteka kartu su „Biofaction“ (Austrija) ir dešimčia Europos partnerių
Projektas: „deCYPher“ – tvarių biotechnologinių sprendimų kūrimas pasitelkiant dirbtinį intelektą ir sintetinę biologiją
Informaciją pateikė Indra Giraitė
2025-11-07