Gruodžio 13 d., šeštadienį, 14 val. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto prof. Romano Plečkaičio auditorijoje (Universiteto g. 9, 209 aud., II aukštas) vyks kultūros popietė „Ar dar pažįstame Antaną Vienuolį?“, kurioje bus pristatytas šaltinių publikacijos „Antano Vienuolio asmeninė ir tarnybinė korespondencija“ pirmas tomas „Antanas Vienuolis ir amžininkai: laiškų dialogai“ (rengėjai ir sudarytojai dr. Inga Liepaitė ir Antanas Verbickas).
Dr. Inga Liepaitė – Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus vadovė, Antanas Verbickas – A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus muziejininkas. Tai trečioji jų kartu parengta knyga. 2016 m. pasirodė studija „Antano Baranausko asmeninė biblioteka“, 2019 m. – šaltinių publikacija „Per Tamstos laišką į mane padvelkė tikras pavasaris“: Antano Vienuolio-Žukausko ir tremtinių bei politinių kalinių ir jų artimųjų epistolinis palikimas“.
Kultūros popietei pasirinkta auditorija neatsitiktinė, simbolinė. XX a. 5–6 deš. šioje vietoje buvo vienos iš rašytojo Antano Vienuolio laiškų adresačių – Vilniaus universiteto dėstytojos kalbininkės Elenos Samaniūtės-Otrembskienės (1910–1982) butas, pažymėtas 9-uoju numeriu. Jame 1940–1956 m., atvykęs iš Anykščių į Vilnių, dažnai apsistodavo A. Vienuolis. Kaip liudija išlikę laiškai, atsiminimai ir ikonografija, šiame bute vykdavo akademinės bendruomenės ir kultūrininkų sambūriai. Rašytojas užfiksuotas nuotraukose su Universiteto dėstytojais ir studentais – profesoriais Ignu Jonynu ir Zigmu Žemaičiu, tada dar jaunais dėstytojais, būsimais profesoriais Jonu Palioniu, Juozu Pikčilingiu, Vincu Urbučiu ir kitais.
Antanas Vienuolis su Vilniaus inteligentija Elenos Samaniūtės bute. 1952 m. Iš kairės: Elena Samaniūtė, aspirantė Janina Žėkaitė, Lietuvių literatūros katedros laborantė Stasė Litvinaitė, Leonas Petkauskas, prof. Zigmas Žemaitis, Antanas Vienuolis, prof. Ignas Jonynas, solistė Beatričė Grincevičiūtė, dėstytojas Juozas Iškauskas, studentė Ona Sedelskytė. Nuotrauka iš A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus rinkinių.
Kultūros popietėje knygos rengėjai per vaizdus ir tekstus pasakos apie šioje erdvėje 5–6 deš. vykusį kultūrinį gyvenimą, bandys svarstyti ir vertinti Antano Vienuolio vaidmenį ano laikmečio ir dabarties kontekste. Išgirsime archyvinius įrašus, matysime archyvinius vaizdus. Pasitelkdami įvairių laikotarpių laiškų citatas kalbėsime apie kūrėjo vietą epochinių lūžių momentais, bandymus laviruoti, prisitaikyti, bet ir ieškoti būdų, kaip padėti kenčiantiems, nes „baisu ką žmonės turi pergyventi kai nebeturi teisių net į savo bakužę samanotą“.
Renginys nemokamas – dalyvauti kviečiami visi norintys.
Trumpai apie knygą:
Pristatomas pirmas šaltinių publikacijos „Antano Vienuolio asmeninė ir tarnybinė korespondencija“ tomas „Antanas Vienuolis ir amžininkai: laiškų dialogai“. Knygoje skelbiami ne tik rašytojo visi šiandien žinomi ir prieinami dar nepublikuoti ir jau publikuoti laiškai, bet ir laiškų dialogai su amžininkais. Šaltinių publikacijos pirmame tome paskelbtą A. Vienuolio ir amžininkų epistolinį palikimą iš viso sudaro 726 (iš jų 585 – A. Vienuolio) laiškai, atvirlaiškiai, atvirlaiškiai-perlaidos, telegramos, rašteliai ir sveikinimai, kurių chronologinės ribos – 1907–1957 metai. Laiškai surinkti iš įvairių Lietuvos atminties institucijų fondų ir rinkinių bei privačių asmenų archyvų. Knygoje skelbiami A. Vienuolio susirašinėjimo su 199 adresatais fragmentai. Iš Ažuožerių kilęs rašytojas buvo įvairialypė, plačių interesų, talentinga ir labai veikli asmenybė. Gyvendamas iš esmės periferijoje, jis niekada nenutolo ir aktyviai domėjosi Lietuvos kultūriniu, politiniu ir visuomeniniu gyvenimu, nuolatos sukosi svarbiausių įvykių verpetuose, turėjo nemažą būrį bendraminčių, bičiulių ar šiaip pažįstamų. Laiškų adresatai – tai įvairių literatūros ir meno sričių (dailės, muzikos, teatro) atstovai bei mokslo, kultūros, švietimo ir visuomenės veikėjai. Todėl A. Vienuolio laiškus ir laiškų dialogus su amžininkais galima laikyti savotišku vientisu jo epochos – Pirmojo pasaulinio karo ir Nepriklausomybės metų, vokiečių ir sovietų okupacijų laikotarpių – kultūrinio ir iš dalies politinio gyvenimo realijas atspindinčiu kūriniu. Šaltinių publikacija parengta su išsamiais komentarais, atskleidžiančiais A. Vienuolio ir laiškų adresatų santykius, laiškuose minimus asmenis ir įvykius.
Vidiniai knygos recenzentai – akademikas prof. habil. dr. Domas Kaunas (Vilniaus universitetas) ir dr. Ilona Čiužauskaitė (Mykolo Romerio universitetas).
Renginį organizuoja: Renginį finansuoja:
Informaciją pateikė dr. Inga Liepaitė
2025-12-01