Vilniaus universiteto 2024 m. atvirojo mokslo apdovanojimuose, Atvirojo mokslo principų įgyvendinimo iniciatyvų kategorijoje, nugalėtoja tapo Vilniaus universiteto Verslo mokyklos profesorė dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė. Ji įvertinta už reikšmingą indėlį vystant „GEM Lietuva“ – pasaulinio Global Entrepreneurship Monitor tyrimo dalį, skirtą analizuoti Lietuvos visuomenės verslumo potencialą ir ekosistemos būklę.
Ši iniciatyva išsiskiria ne tik renkamų duomenų mastu, bet ir nuosekliu jų atvėrimu visuomenei, politikos formuotojams, mokslininkams ir studentams, taip skatinant įrodymais grįstą sprendimų priėmimą ir efektyvesnį tarptautinį bendradarbiavimą.
Pokalbyje profesorė dalijasi, ką reiškia dirbti su tarptautine tyrimų infrastruktūra, kokius pokyčius atvirieji duomenys atneša Lietuvos mokslo ir verslumo ekosistemai ir kokias ateities galimybes ji mato.
– Po 2024 m. Vilniaus universiteto atvirojo mokslo apdovanojimo, kuriuo buvote įvertinta už „GEM Lietuva“ projektą, kaip ši patirtis atrodo šiandien?
Tai buvo svarbus momentas ne tik man, bet ir visai „GEM Lietuva“ komandai. Šis apdovanojimas – tai įrodymas, kad atvirasis mokslas gali būti gyvas, praktiškas ir turintis realų poveikį visuomenei.
Kai pradėjome „GEM Lietuva“, mūsų tikslas buvo aiškus – ne tik atlikti tyrimus, bet ir padaryti duomenis prieinamus visiems: nuo politikos formuotojų iki studentų, nuo mokslininkų iki verslininkų ir apskritai visuomenės.
Šiandien matau, kad atvirumas padėjo mums sukurti tiltą tarp mokslo ir sprendimų priėmimo. Duomenys tapo įrankiu pokyčiams, o ne lentynoje dūlėjančia ataskaita.
– Kuo „GEM Lietuva“ svarbus ne tik Vilniaus universitetui, bet ir Lietuvai?
GEM – tai pasaulinis tyrimas, jungiantis daugiau nei 120 šalių ir fiksuojantis, kaip ir kodėl žmonės kuria verslus, kokios sąlygos tai skatina ar stabdo, kaip orientuojamasi į skaitmenizaciją, inovacijas ir tvarumą.
VU Verslo mokykla ėmėsi koordinuoti GEM tyrimą Lietuvoje, nes siekiame, kad mūsų šalies pažanga verslumo srityje būtų matuojama ne tik naudojant nacionalinius statistinius duomenis, bet būtų vertinama visa ekosistema mokslinių tyrimų pagrindu, įskaitant ir Lietuvos visuomenės ateities planus, turimus įgūdžius, infrastruktūrą. O šie duomenys būtų matomi, naudojami ir palyginami tarptautiniu mastu.
Šiandien Lietuva užima 2-ą vietą pasaulyje pagal verslumo ekosistemos kokybę – tai didžiulis pasiekimas, ir jis pasiektas ir paremtas atvirais, moksliškai patikrintais duomenimis.
VU akademinei bendruomenei GEM duomenys suteikia galimybę dirbti su pasaulinio lygio tyrimų baze, o valstybei – priimti sprendimus, kurie paremti mokslinių tyrimų įrodymais, o ne nuojauta.
– Koks buvo kelias nuo idėjos iki realaus duomenų atvėrimo?
Iš pradžių reikėjo drąsos. Mūsų tikslas buvo padaryti tai, ką dar nebuvo įprasta daryti, ypač analizuojant verslumo sritį – kad visi, ne tik mokslininkai, galėtų naudotis duomenimis. Turėjome pasirūpinti duomenų kokybe, standartizacija, saugumu kartu su tarptautiniais partneriais. Bet dar svarbiau – sukurti pasitikėjimą Lietuvoje.
Kai 2022 m. po dešimties metų pertraukos Lietuva sugrįžo į pasaulinį GEM tinklą, turėjome įrodyti, kad mūsų duomenys – patikimi ir verti tarptautinio pasitikėjimo.
Šiandien „GEM Lietuva“ yra registruota kaip mokslinių tyrimų infrastruktūra, o mūsų duomenys prieinami viešai, integruoti į mokymo programas ir naudojami valstybės strateginiuose dokumentuose – nuo Ekonomikos transformacijos programos 2030 iki „Lietuva 2050“ vizijos.
O pasaulinio GEM tinklo pasitikėjimui užauginti tokiose tarptautinėse organizacijose kaip Europos Komisija, Jungtinės Tautos, EBPO, Pasaulio ekonomikos forumas ir kt. prireikė daugiau kaip 20-ies metų.
– Ką atviras duomenų dalijimasis davė jums, mokslininkams ir visuomenei?
Visų pirma – naują požiūrį į mokslą. Atvirasis mokslas nebėra tik mokslo dalijimosi būdas, jis tampa kultūra.
GEM duomenys jau dabar naudojami Lietuvos studentų darbuose, moksliniuose straipsniuose. Valstybės institucijos prašo mūsų papildomų tyrimų, o verslo bendruomenė – duomenų, leidžiančių suprasti, kas skatina ar stabdo verslumą, ypač regionuose.
Tai rodo, kad atvirumas kuria pasitikėjimą ir jungia sektorius, kurie anksčiau veikė atskirai. Mokslas tampa atviras ne tik duomenimis, bet ir mąstymu – kai visi gali matyti, suprasti ir panaudoti tai, ką kuriame.
– Kokie buvo didžiausi iššūkiai?
Didžiausias iššūkis – suvaldyti balansą tarp atvirumo ir atsakomybės. Reikia užtikrinti, kad duomenys būtų prieinami, bet kartu – saugūs, patikimi, kontekstualūs.
Kitas iššūkis – tęstinumas. Atvirasis mokslas nėra vienkartinė iniciatyva. Jis reikalauja sisteminio darbo: duomenų atnaujinimo, dokumentacijos, nuolatinės komunikacijos su vartotojais.
Bet būtent šis procesas atnešė mums didžiausią vertę – sukūrė komandą Lietuvoje, kuri ne tik renka duomenis, bet ir dalijasi jais, moko kitus ir skatina platesnį atvirumo judėjimą.
Įkvėpimas kurti ir atrasti
„GEM Lietuva“ iniciatyva ir prof. Saulės Mačiukaitės-Žvinienės vadovaujama komanda rodo, kad atvirasis mokslas gali tapti ne tik duomenų prieinamumo standartu, bet ir platesnės visuomenės įgalinimo įrankiu. Atvirų, patikimų ir profesionaliai dokumentuotų verslumo duomenų atsiradimas Lietuvoje keičia tai, kaip sprendimus priima valstybės institucijos, kaip mokoma universitetuose ir kaip atliekami moksliniai tyrimai. Tai taip pat skatina tarptautinį bendradarbiavimą ir leidžia Lietuvai ryškiau atsispindėti pasauliniame kontekste.
Profesorei Mačiukaitei-Žvinienei svarbiausia ne patys duomenys, o jų teikiama pridėtinė vertė – galimybė geriau suprasti visuomenės poreikius, planuoti pokyčius ir remti ilgalaikę šalies pažangą. Ši iniciatyva primena, kad atvirasis mokslas nėra tik formalus reikalavimas, bet kryptinga kultūra, kuri kuria realią naudą, įkvepia naujas idėjas ir stiprina bendruomenę.
Nuotr. aut. Ugnius Bagdonavičius
Kalbino Inga Banytė
2025-12-04