Lapkričio 25 d. Baltojoje salėje atidaryta paroda „Įmedžiaginta dvasia: menininkų knygų kolekcija Vilniaus universiteto bibliotekoje“.
Pristatydama parodą bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė priminė, jog šįmet švenčiame bibliotekos 455-uosius gyvavimo metus. Biblioteka savo fonduose yra sukaupusi pačių įvairiausių leidinių ir dokumentų. Joje rengiamos skirtingos parodos, atskleidžiančios Lietuvos kultūrinius, mokslinius, istorinius, diplomatinius ryšius. Ši paroda pristato knygą kaip meno objektą. Didžioji parodos eksponatų dalis – iš Grafikos kabineto, įsteigto 1969 metais. Sovietmečiu Grafikos kabinetas buvo tapęs menininkų susibūrimo vieta, kur jie galėjo pamatyti sunkiai tuo metu prieinamus dokumentus ir meno kūrinius. Direktorė dėkojo visiems menininkams, sutikusiems eksponuoti savo darbus, parodą rengusiems bibliotekos kolegoms ir kuratorei menininkei Viktorijai Rybakovai.
Kuratorė, pristatydama parodą, glaustai papasakojo, kaip ją rengė ir kas joje eksponuojama.
Parodoje pristatomos menininkų knygos pagal atlikimo techniką, parengimo būdą sugrupuotos į šešis porūšius: rankraštinės menininkų knygos, bibliofilinės menininkų knygos, iliustruotos monografijos ir tiražinės menininkų knygos, rašančių menininkų knygos, menininkų atspaudų knygos, konceptualiosios menininkų knygos.
VU bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė ir Grafikos kabineto kuratorė Viktorija Rybakova
Rankraštinės menininkų knygos – tai vienetinės rankų darbo knygos. Grafikos kabinete saugoma didžiausia lietuvių grafiko Žibunto Mikšio kolekcija. Bibliofilinių knygų stende atkreiptinas dėmesys į privataus leidėjo architekto Tado Vizgirdos Vokietijos išeivių stovykloje išleistą Vaclovo Rato iliustruotą knygą „Dvylika juodvarnių“. Tadas Vizgirda išleido visą seriją knygų, norėdamas skleisti žinią, kad Lietuva yra ir bus nepriklausoma.
Tiražinių iliustruotų pasakų stende pristatoma Petro Repšio iliustruota Sigito Gedos poema „Strazdas“. Stende eksponuojama ir pirmoji interaktyvi judančių vaizdų knyga „Ką padarė žirklės“, kurią sukūrė dailininkė Ieva Naginskaitė, Leonardo Gutausko rašytos ir iliustruotos poemos vaikams. Iliustruotų monografijų ir tiražinių menininkų knygų stende eksponuojama pirmoji Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui skirta monografija, išleista Peterburge 1912 metais.
Menininkų atspaudų knygos eksponuojamos net trijuose stenduose. Vienas jų paskirtas Vincui Kisarauskui. Jame eksponuojamos retos ir išskirtinės knygos, pasirašytos paties menininko ir dedikuotos Grafikos kabinetui, kuriame dirbo jo žmona dailininkė Saulė Kisarauskienė.
Rašančių menininkų knygų stende eksponuojamos brolių Jono ir Adolfo Mekų knygos, pirmasis avangardinio žurnalo „Keturi vėjai“ numeris, Jono Meko redaguoto „Žvilgsnių“ žurnalo faksimilė.
Konceptualiųjų knygų atsiradimas siejamas su septintojo dešimtmečio avangardo judėjimu. Parodoje eksponuojamas Mindaugo Navako „Vilniaus sąsiuvinis Nr. 1“, taip pat Lino Jablonskio ir Kęstučio Grigaliūno knyga „Pašto menas“.
Trumpai pristačiusi parodą kuratorė padėkojo buvusiai bibliotekos darbuotojai dr. Almai Braziūnienei, kurios knyga inspiravo tyrinėti knygas kaip meno objektus ir iš kurios pasiskolino parodos pavadinimą.
Paroda Baltojoje salėje veiks iki 2026 m. sausio 30 d. Kviečiame apsilankyti.
Nijolė Bulotaitė
2025-10-05