P. Smuglevičiaus salėje iki balandžio vidurio veikia paroda, skirta Vilniaus medicinos draugijos 220 metų sukakčiai paminėti. Ši draugija buvo pirmoji medicinos draugija Rytų Europoje, tebetęsianti savo veiklą iki mūsų dienų. Apie parodą jau buvo rašyta ir vardinti įdomiausi, egzotiškiausi eksponatai, kuriuos galima pamatyti: kaip atrodė greitosios pagalbos karieta, kas per liga kaltūnas, kokius keisčiausius daiktus praryja žmonės, kaip atrodo šaukštas, ištrauktas iš žmogaus virškinamojo trakto, kurio gydytojo galva iki šiol eksponuojama Pavijos universiteto istorijos muziejuje, ir kita.
Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomame Vilniaus medicinos draugijos fonde – per 5 tūkst. įvairių dokumentų. Taigi, parodoje matysite tik ledkalnio viršūnę – labai nedidelę bibliotekoje saugomų lobių dalį. Kai kurie eksponatai iš pirmo žvilgsnio neatrodo įspūdingai, bet verta juos patyrinėti atidžiau.
Šį kartą norime atkreipti dėmesį į vieną parodoje eksponuojamą planą. Tai spalvotas XIX a. pradžios Medicinos ir Chemijos kolegijų pastatų pirmojo aukšto planas – dabartiniai Pilies g. 20, 22 ir A. Volano g. 2. Šie namai ne kartą minimi Vilniaus miesto istorijoje, susiję su daugeliu žymių asmenybių. Čia gyveno ir dirbo gamtininkas, Džeimso Kuko antrosios ekspedicijos aplink pasaulį dalyvis Georgas Forsteris, botanikas Žanas Emanuelis Žiliberas, poetas Julius Slovackis, dailininkas Ferdinandas Ruščicas ir daugybė kitų. Šiame kieme įsikūrusiame botanikos sode nutiko visame Vilniuje nuskambėjusi istorija apie studentą, išgelbėjusį profesorių nuo nunuodijimo. Studentui pagerbti net buvo nukaltas specialus medalis. Tai šiame kieme į antrą aukštą pro langą įskridęs kamuolinis žaibas nutrenkė profesorių Augustą Bekiu. Studentai kūrė eiles apie Chemijos kolegijos auditorijoje vykusias ypatingas Andriaus Sniadeckio paskaitas. Istorijos aprašytos ne viename kūrinyje, amžininkų atsiminimuose.
Medicinos ir Chemijos kolegijų pastatų pirmojo aukšto planas
Šioje parodoje mus labiau domina ne Chemijos, o Medicinos kolegijos pastatas. Iš tiesų, tai net keli pastatai. Medicinos kolegijos pastatas pagal Vilniaus miesto 1808 metų plano pastatų ir posesijų numeraciją – Posesija Nr. 127, apimanti pastatus Pilies g. 20 ir 22 su keliais kiemo korpusais. Pastatas Pilies g. 20 universitetui atiteko 1747 metais, įkūrus Kilmingųjų kolegiją sujungtas su gretimu, vėliau atiteko Medicinos kolegijai. Iki universiteto uždarymo 1832 m. čia buvo profesorių butai. Pilies g. 22 universitetas nusipirko 1683 m. 1747-1773 suremontuotas pastatas priklausė Kilmingųjų kolegijai. Panaikinus jėzuitų ordiną jis atiteko profesorių butams, mechaninių modelių kabinetui ir parapijos mokyklai. 1781 čia įkurta Medicinos kolegija. Joje buvo medicinos paskaitų salė, anatomijos kabinetas, chemijos laboratorija. 1782 prof. Žanas Emanuelis Žiliberas kieme įkūrė botanikos sodą ir oranžeriją. Profesorių butuose gyveno Euzebijus Slovackis, Stanislovas Bonifacas Jundzilas, Ivanas Loboika, Augustas Bekiu. Virš buvusio Kilmingųjų kolegijos refektoriaus gyveno medikas Vaclovas Pelikanas. Panaikinus Medicinos-chirurgijos akademiją, čia gyveno generalgubernatoriaus kanceliarijos tarnautojai. Nuo 1919 m. namas vėl priklausė universitetui, čia gyveno dailininkas Ferdinandas Ruščicas. Pilies g. 20 kurį laiką gyveno prof. Vosylius Sezemanas.
Chemikas Andrius Sniadeckis, už jo nugaros kairėje – Medicinos kolegijos kiemas su šv. Jonų bažnyčia, o dešinėje – Chemijos kolegijos pastatas (iliustr. iš VU bibliotekos skaitmeninių kolekcijų)
Šiuose namuose, kaip ir kituose universiteto pastatuose iki XIX a. vidurio, profesoriai gyveno šalia auditorijų, laboratorijų, demonstracinių kabinetų. Plane pažymėtos patalpos (universiteto bibliotekoje saugomi ir antro bei trečio aukšto planai), kuriose buvo skaitomos paskaitos, vyko eksperimentai, čia buvo ir raižybos mokykla, mechaninių modelių ir mechanikos paskaitų salės. Chemiko Andriaus Sniadeckio butas – šalia didžiosios chemijos auditorijos ir chemijos laboratorijos. Reikia pastebėti, kad gyventojai ir patalpų paskirtis nuolat keitėsi, nes universitetas įsigydavo ar įrengdavo naujas patalpas, o dauguma medicinos auditorijų tuo metu, kai rengtas šis planas, jau buvo perkeltos į Spaso cerkvę, kur pagal universiteto architekto Mykolo Šulco projektą įrengtas modernus anatomikumas.
Plane ryškiomis spalvomis pažymėtos patalpos, priklausiusios prof. V. Pelikanui, prof. A. Bekiu ir prof. I. Loboikai, dekanui M. Mianovskiui. Planas rengtas 1822 metais, ir atspindi to meto gyventojus, nes įprastai universiteto profesoriai dažnai kraustėsi iš vieno buto į kitą. Čia suminėjome tik dalį garsių šio namo gyventojų, kitaip tekstas būtų ženkliai ilgesnis.
Kviečiame užmesti akį ne tik į visą parodą, bet ir į dar kelis joje eksponuojamus pastatų planus ir brėžinius, atskleidžiančius kitus universiteto istorijos tarpsnius.
Nijolė Bulotaitė
2026-01-21