VU bibliotekoje, Retų spaudinių skyriuje, saugoma ypatinga knyga, susijusi su Lietuvos tautine mažuma – karaimais. Tai 1531 metais Konstantinopolyje hebrajų kalba išspausdintas leidinys Elijo apsiaustas[1] (Aderet Eliyahu). Šis paleotipas yra vienas iš ankstyviausių karaimams skirtų leidinių[2]. Tai fundamentalus karaimų religinės teisės kodeksas, kuriame surašyti nuostatai, reguliuojantys jų bendruomenės gyvenimą: detaliai aprašomi mėnesių nustatymo principai, Šabo bei kitų švenčių laikymosi taisyklės ir kt. Kodekso autorius – iš tuometinės Osmanų imperijos sostinės Adrianopolio kilęs hachamas, t. y. vyresnysis karaimų dvasininkas, religinis vadovas Elijas Bašjazis (Elijah Bashyazi, apie 1420–1490). Deja, jis nespėjo užbaigti knygos, todėl po jo mirties paskutinius tris knygos skyrius parašė jo mokinys, karaimų eruditas Kalebas Afendopolo (Caleb Afendopolo, 1464–1523). Knyga parašyta hebrajų kalba – karaimams sakralia, bažnytine kalba.
Knygą Konstantinopolyje išspausdino Geršomas Soncino (Gershom Soncino, ?–1534) – vienas garsiausių hebrajų spaudos pradininkų. Jis gyveno Italijoje, kur aktyviai užsiėmė knygų leidyba, kol 1527 metais buvo priverstas bėgti iš šalies ir taip atsidūrė Osmanų imperijoje – Konstantinopolyje. Per visą savo gyvenimą G. Soncino išspausdino apie 70 knygų hebrajų kalba, o taip pat beveik 100 leidinių kitomis kalbomis, kaip antai lotynų, italų ar graikų. Didelį, antro formato karaimų kodeksą spaustuvininkas papuošė savo spaustuvininkų šeimos signetu – vadinamuoju „Soncino bokštu“. Šį signetą Soncino šeima naudojo bene nuo savo veiklos pradžios, kai 1483 metais išspausdino pirmąją savo knygą. Antraštinis Elijo apsiausto lapas taip pat papuoštas ornamentiniu medžio raižinio rėmeliu.
VU bibliotekos Retų spaudinių skyriuje saugomas egzempliorius pagal išlikusią provenienciją hebrajų kalba kadaise priklausė Ananijui Abkovičiui iš Trakų, kuris, panašu, buvo šio miesto karaimų bendruomenės narys. Knygoje jis, o gal ir ankstesni ar vėlesni šio leidinio savininkai paliko ne vieną marginaliją hebrajų kalba, o paskutinius 11 trūkstamų knygos lapų pakeitė rankraštiniu tekstu, imituojančiu spausdintos knygos dizainą. Viršelis aptrauktas ruda oda, santūriai puoštas ruletės, pavieniais ornamentiniais įspaudais. Pasaulyje išlikę keli šios knygos egzemplioriai yra gana prastos būklės. Deja, taip pat defektuotas, „suskaitytas“ yra ir VU bibliotekoje saugomas Elijo apsiaustas. Tačiau bent tiek džiugu, kad knyga tikrai buvo naudinga ir reikalinga vietos karaimams – jie ją skaitė, komentavo, paraštėse rašė pastabas.
Kaip ši knyga iš Konstantinopolio pateko Lietuvon, nėra žinoma. Greičiausiai Lietuvoje gyvenę karaimai vienokiu ar kitokiu būdu ją užsisakė ar jiems kaip dovaną atsiuntė, ar atvežė kažkas iš Osmanų imperijos. Panašu, kad Trakų karaimai palaikė ryšius su Konstantinopolio karaimais. Pats knygos autorius Elijas Bašjazis XV amžiuje yra parašęs ne vieną laišką Trakų karaimų bendruomenei. Laiškuose jis nuoširdžiai stengėsi patarti tikėjimo klausimais ir ragino jaunuosius karaimus keliauti pas religinius autoritetus į Konstantinopolį studijuoti.
Nuoroda į VU bibliotekos katalogą: Aderet Eliyahu / [Bashyazi, Elijah]. - Vilniaus universitetas
Panaudota informacija iš: The Jewish Encyclopedia, Volume II. Sud. Isidore Singer. New York and London, 1902, p. 574–575; Volume XI, 1905, p. 463–464; Heller Marvin J. Studies in the Making of the Early Hebrew Book. Leiden, Boston, 2008, p. 76–77.
[1] Bashyazi, Elijah. Aderet Eliyahu. Konstantinopel [Konstantinopolis] : Al yede Gershon ben Moshe Shontsin, 1531 (VUBRE, II 5399)
[2] Pirmąja spausdintine karaimų knyga laikomas Maldų pagal karaimų apeigas rinkinys, pasirodęs 1528 metais Venecijoje.
Informaciją pateikė Mindaugas Marazas
2025-02-26