Šiandien turbūt sunku net įsivaizduoti, kad stipriai sunegalavus ar įvykus nelaimei galimybės išsikviesti greitąją medicininę pagalbą nebūtų. Šie skubiai gatvėse manevruojantys automobiliai su mirgančiais švyturėliais ir garsiai kaukiančiomis sirenomis primena, kad medikai visuomet pasiryžę skubiai padėti skausmą jaučiančiam žmogui ar net, prireikus, daryti viską, kad išgelbėtų jo gyvybę.
Tačiau šis greitas reagavimas į reikiamą medicininę pagalbą Lietuvoje atsirado palyginti neseniai. Sakykime, dar XIX a., įvykus nelaimei fabrike, gatvėje ar geležinkelio kelyje, žmogus, kad ir kokios būklės būtų, turėjo pats sugalvoti, kaip susitvarstyti lūžusią ranką, apsibintuoti kraujuojančią galvą ar nušlepsėti iki artimiausio gydytojo kabineto.
Tik 1899 m. Vilniuje buvo įsteigta Greitosios medicinos pagalbos draugija, kurios nariai bene pirmieji suprato, kaip svarbu skubiai reaguoti į ištikusią nelaimę. Čia ypač įsitraukė grafai Sofija ir Vladislovas Tiškevičiai, kurie įtikino Vilniaus gubernatorių įkurti greitosios medicinos pagalbos stotį. Ji buvo atidaryta 1902 m., o didikas savo lėšomis iš Vienos nupirko dvi arklių traukiamas karietas – tarsi pirmuosius greitosios pagalbos automobilius, pažymėtus raudonu kryžiumi baltame fone.
Pirmosios šios įstaigos patalpos buvo Dominikonų gatvėje, tame pačiame pastate, kuriame buvo įsikūrę ugniagesiai. Šie draugiškai pasidalindavo savo turimais arkliais, būtinais „greitosioms medicinos karietoms“ traukti.
Taigi XX a. pradžios Vilniuje miestietis pradėjo jaustis kur kas ramiau – jis telefonu galėjo išsikviesti vieną iš penkių stotyje budinčių gydytojų, kuriems talkino keletas sanitarų, o nuvežtas į stotį jaustis saugiai, mat čia buvo visi būtiniausi medicininiai reikmenys ir įstaigos modernumą liudijanti elektra. Belieka manyti, kad, jeigu ne garsiniais signalais ar švyturėliais, tai bent garsesniu arklių prunkštimu ir iš tolo matomu raudonu kryžiumi šios karietos ramindavo vilniečius, jog prireikus jiems bus pagelbėta.
P. Smuglevičiaus salėje iki balandžio 30 d. veikia paroda, skirta Vilniaus medicinos draugijos 220 metų sukakčiai paminėti. Kviečiame užsukti į parodą apžiūrėti 1805 m.–XX a. I pusės VU bibliotekoje saugomus draugijos istorinius dokumentus, nuotraukas, planus, atskleidžiančius įvairius ir netikėtus medicinos istorijos faktus. Daugiau informacijos čia.
Iliustracija: Arklių traukiama greitosios pagalbos karieta. Piešinys tušu [B.v.], [XIX a.].
Informaciją pateikė dr. Laurynas Kudijanovas
2026-03-03