Vilniaus universiteto bibliotekos Mažojoje ekspozicijoje XXI–XXII veiks Adutiškio bendruomenės parengta paroda „Senasis Adutiškis“. Kviečiame dalyvauti atidarymo renginyje, kuris vyks 2026 m. balandžio 9 d. 16 val. bibliotekos Baltojoje salėje (Universiteto g. 3, IV a.).
Ekspozicijoje pristatoma Rytų Lietuvos pasienio miestelio Adutiškio istorija 1914–1944 metais. Tai buvo sunkūs pasipriešinimo kovų okupacinėms valdžioms laikotarpis, o kartu ir kovos už lietuvybę, savo kalbos, papročių ir kultūros išsaugojimą.
Ši paroda – tai liudijimas apie Adutiškio miestelį, kuriame gyvenimas virė tarp dviejų pasaulinių karų, tarp suklestėjimo ir netekčių, tarp šypsenų ir praradimų. Kiekviena šios ekspozicijos nuotrauka pasakoja istoriją. Kartais – tylią ir šiltą, o kartais – skaudžią, verčiančią susimąstyti.
Paroda apima vieną dramatiškiausių krašto laikotarpių – nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios iki Antrojo pabaigos. Tai metas, kai Adutiškis keitėsi ne tik išoriškai: griuvo sienos, degė namai, bet ir viduje – keitėsi žmonės, jų likimai. Tai laikotarpis, kai šalia taikos egzistavo tremtys, okupacijos, holokaustas ir netektys.
Parodoje ypatingas dėmesys skiriamas Adutiškio krašto šviesuoliams: kunigui Benediktui Krištaponiui ir vargonininkui Leonui Bieliniui. Šie žmonės ne kalbomis, o savo gyvenimu telkė savo krašto gyventojus pasipriešinti nutautinimui (rusinimui, vokietinimui, lenkinimui) ir skatino lietuvišką veiklą, kultūrinį sąmoningumą bei nepaklusnumą okupacinei valdžiai. Kai buvo draudžiama lietuviška spauda, jie atliko tikrą knygnešių misiją – lietuviška mintis ir kalba keliavo ne lengviausiais keliais, o per jų drąsą, begalinį norą išlaikyti ir skleisti lietuvišką žodį okupuotame krašte.
Svarbi vieta ekspozicijoje skirta Pirmajam pasauliniam karui – nuo 1915 10 02 iki 1918 11 11. Jo metu Adutiškio apylinkės stipriai nukentėjo – per jas ėjo fronto linija – sudeginti kaimai, išvaryti gyventojai, sulaužyti žmonių likimai, nuskurdintas kraštas. Pačiame Adutiškio miestelyje buvo įsikūrę vokiečiai: čia virė gyvenimas, bet kartu buvo itin griežti apribojimai, draudimai, kontrolė.
Šiandien Adutiškio apylinkėse yra išlikę ir puikiai išsilaikę Pirmojo pasaulinio karo vokiečių armijos fortifikaciniai įrenginiai, kurie pristatomi parodoje kaip nebylūs istorijos liudininkai. Jie yra svarbūs siekiant išsaugoti istorinę atmintį.
Fortifikacinis įrenginys Adutiškio apylinkėse
Daug nuotraukų parodai atkeliavo iš internetinės platformos „Lietuva senose fotografijose“, asmeninių šeimų archyvų, kurias išsaugojo ištisos kartos. Organizatoriai dėkoja visiems, kurie jomis pasidalino, nes kiekviena nuotrauka yra atminties dalis, liudijanti praeities įvykius.
„Senasis Adutiškis“ – tai miestelis, kuris jau nebeegzistuoja tokiu pavidalu. 1944 m. liepos mėnesį besitraukdama vokiečių kariuomenė negrįžtamai sunaikino pasienio miestelį, bet jis gyvas žmonių atmintyje, nuotraukose, gatvėse, kurios fotografuotos prieš daugiau nei šimtmetį. Daugelio žmonių, kuriuos galima išvysti nuotraukose, jau nebėra, bet šiandien jiems sugrąžinama vieta istorijoje.
Paroda veiks VU bibliotekos Mažojoje ekspozicijoje XXI–XXII (Universiteto g. 3, III a.) iki 2026 m. balandžio 30 d.
Nuotr. (1 kairėje): Adutiškio bažnyčia su kareiviais
Informaciją parengė Adutiškio bendruomenė, S. Misiūnienė
2026-04-03