Vilniaus universiteto biblioteką pasiekė vieno žymiausių Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Respublikos politiko (Prūsijos parlamento – Landtago deputato 1903–1918 m., Lietuvos Valstybės Tarybos nario), religijos ir visuomenės veikėjo, literato, evangelikų liuteronų kunigo, filosofijos daktaro (laipsnis suteiktas už lietuvių istorinės kalbos tyrimą, mokslinis vadovas Karaliaučiaus universiteto rektorius prof. Adalbertas Bezzenbergeris (1851–1922)), VDU profesoriaus Viliaus Gaigalaičio (1870–1945) dokumentų rinkinys. Pastaruoju metu dokumentai buvo saugomi iškilaus Vokietijos lietuvių bendruomenės atstovo, Vokietijos Lietuvių kultūros instituto įsteigėjo ir ilgamečio vadovo istoriko dr. Vinco Bartusevičiaus (1939–2020). Kada ir iš ko juos gavo, patikimų žinių nėra, bet linkstama manyti – iš našlės Marijos Gaigalaitienės (Marie Dietze-Gaigalat; 1876–1965). Matyt, V. Bartusevičius ketino šiuos dokumentus perduoti savo vadovaujamo instituto bibliotekai, bet dėl kažkokios priežasties to nepadarė arba nespėjo padaryti. V. Gaigalaičio dokumentų rinkinį Vilniaus universiteto bibliotekai, tarpininkaujant akademikui prof. habil. dr. Domui Kaunui, šių metų rugsėjo dienomis iš Vokietijos atsiuntė velionio žmona Ona Bartusevičienė (Anna Bartus).
Gautą dokumentų rinkinį sudaro rankraščiai, fotografijos, brošiūrėlės ir smulkieji spaudiniai, atvirukai ir iškarpos iš spaudos. Savo kiekiu išsiskiria įvairių asmenų vizitinės kortelės (iš viso jų per 500 vnt.). Jos svarbios atskleidžiant V. Gaigalaičio asmeninius ryšius su Mažosios ir likusios Lietuvos bei užsienio šalių įvairių profesijų asmenimis. Be to, toks plačios geografijos vizitinių kortelių visetas tyrėjui gali būti įdomus ir kaip savotiškas kultūros bei meno objektas. V. Gaigalaičio ryšius taip pat liudija išlikę 1908–1944 m. jam rašyti atvirlaiškiai. Minėtini asmeninių dokumentų grupei priskirtini dokumentai – V. Gaigalaičio „Pensijų ir pašalpų fondo knygelė“, kurios chronologinės ribos – 1940 m. sausis–1942 m. sausis, 1935–1937 m. „Atsiskaitomoji knygelė“ ir Lietuvių mokslo draugijos dokumentas, liudijantis, kad V. Gaigalaitis sumokėjo 1909–1910 m. tikrojo nario šešių rublių mokestį. Ypatingos vertės yra puikios fizinės būklės fotografijų rinkinys. Daugiausia tai studijų 1892–1896 m. Karaliaučiaus ir Berlyno universitetuose laikų draugų ar pažįstamų fotografijos. Fotografijų rinkinyje – taip pat lietuvių kalbininko Jono Jablonskio (1860–1930), Mažosios Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjo, bibliofilo, Tilžės spaustuvininko ir leidėjo Enzio Jagomasto (1870–1941) (2 vnt.), lietuvių spaudos darbuotojo ir visuomenės veikėjo Jono Kriaučiūno (1864–1941), lietuvių gydytojo, spaudos darbuotojo ir istoriko Stasio Matulaičio (1866–1956), Endrikio Reinholdo (2 vnt.), Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjo, antrojo Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio (1885–1969) (2 vnt.) ir daugelio kitų portretinės bei grupinės fotografijos. Dokumentų rinkinyje – ir XX a. pirmos pusės atvirukų rinkinys su Švedijos, Suomijos, Norvegijos ir Estijos gyventojais, pasipuošusiais tautiniais kostiumais, ir kt.
VU bibliotekai perduotas dokumentų rinkinys. Iš kairės: prof. Domas Kaunas, VU bibliotekos Rankraščių skyriaus vadovė dr. Inga Liepaitė, VU bibliotekos gen. direktorė Irena Krivienė. Nuotr. aut. Julijus Balčikonis
Iš šio vertingo Viliaus Gaigalaičio dokumentų rinkinio bus suformuotas atskiras asmens fondas. Jis reikšmingai papildys jau Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomą jo palikimą. Primename, kad didesnis V. Gaigalaičio dokumentų rinkinys saugomas lietuvių diplomato ir spaudos darbuotojo dr. Alberto Geručio (1905–1985) asmens fonde (F155), pavienių dokumentų yra Lietuvos katalikų kunigo Prano Račiūno (1919–1997) asmens fonde (F187), lietuvių visuomenės ir kultūros veikėjų Marijos (1880–1977) ir Jurgio (1876–1941) Šlapelių asmens fonde (F119) ir Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekos rankraščių rinkinyje (F1).
Informaciją pateikė dr. Inga Liepaitė
2026 10 19