Sidebar

Lietuviškos spaudos atgavimo dieną, gegužės 7 d., VU biblioteka su projektu „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje“ lankėsi Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje. Čia buvo parengta vieną dieną eksponuota paroda „Šiaulių krašto dokumentai Vilniaus universiteto bibliotekoje“.

siaulia 1Parodos atidarymo metu VU bibliotekos Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento direktorė Nijolė Klingaitė-Dasevičienė pranešime „Kultūros paveldas Vilniaus universiteto bibliotekoje: tradicijos, iššūkiai, galimybės“ pristatė VU bibliotekos kultūros paveldo veiklas. VU Komunikacijos fakulteto prof. dr. Arvydo Pacevičiaus savo pranešimu „Kokių kultūros turtų netekome? VU dokumentinis paveldas Suomijos nacionalinėje bibliotekoje“ atskleidė, kokios universiteto bibliotekos knygos yra saugomos 1640 m. įkurtoje Helsinkio universiteto bibliotekoje. Praėjus keliems šimtmečiams po įkūrimo, ši biblioteka, turėjusi apie 40 000 tomų, sudegė per Turku miesto gaisrą, išsaugojusi tik apie 800 tomų. Iš naujo sukurti universiteto biblioteką, tiesa, jau perkeltą į Helsinkį,  padėjo ne tik visų Rusijoje išleistų knygų privalomasis egzempliorius, finansinė parama, bet taip pat dovanoti rinkiniai, tarp kurių buvo ir Vilniaus universiteto bibliotekos knygos, perduotos 1832 m. uždarius Vilniaus universitetą. Tarp jų buvo Georgijaus Albinijaus, Bibliotheca Sapiehana bibliotekai priklausiusių knygų ir kitų raritetų.

VU bibliotekos Rankraščių skyriaus bibliotekininkė Veronika Girininkaitė susirinkusiems renginio dalyviams papasakojo apie parodoje „Šiaulių krašto dokumentai Vilniaus universiteto bibliotekoje“ eksponuojamus XVII–XX a. rankraščius ir senuosius  spaudinius, susijusius su Šiaulių krašto istorija, etnografija ir žymiais žmonėmis.

VU bibliotekos darbuotojų parengtoje parodoje lankytojai galėjo pamatyti unikalius XVII–XX a. rankraščius, susijusius su Šiaulių ir jų apylinkių istorija. Tarp senųjų dokumentų buvo Šiaulių bažnyčios krikštų registravimo knyga, Šiaulių valdų revizijos užrašai, Šiaulių krašto sąrašas su nurodytu dūmų skaičiumi, Šiaulių ekonomijos inventorius, kuriame nurodyti valstiečių žemės kiekiai, mokesčių dydžiai, surašytos valstiečių pavardės, M. K. Radvilos Našlaitėlio 1613 m. LDK žemėlapio sumažinta kopija. Tarp senųjų dokumentų išskirtinis buvo rankraštis, žinomas pavadinimu „Contiones litvanicae“ – apie 1720 metus nenustatyto pamokslininko ranka lietuviškai surašyti pamokslai su juose minimu Šiaulių miesto vardu.

Minint lietuvių spaudos atgavimo dieną, buvo eksponuojama Jono Šliūpo kartu su žmona Liudmila Malinauskaite parengtas elementorius „Abēcēla ir taip mokintuvē dēl vaiku“ (Tilžė, 1886), Povilo Višinskio (slapyvardžiu Šiaulietis, Šiauliškis) „Elementorius, arba skaitymo ir rašymo mokslas“ (1910), kuris buvo vienas geriausių vadovėlių po spaudos atgavimo ir skirtas jau lietuviškai mokyklai, taip pat Petro Avižonio 1898 m. išleista hektografuota „Lietuviška gramatikėlė”, kurios pagrindu Jonas Jablonskis rengė savo „Lietuvių kalbos gramatiką” (1901). Parodoje buvo galima išvysti ir daug kitų reikšmingų, su Šiaulių kraštu susijusių, dokumentų.

Renginio akimirkos

Parengė Snieguolė Misiūnienė

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos