Sidebar

Spalio 28 d. 18 val. VU bibliotekos Č. Milošo skaitykloje savo eiles skaitys Filologijos fakulteto alumnai Dainius Dirgėla ir Neringa Abrutytė. Su Neringa jau pasikalbėta, tad šį kartą pokalbis su lietuvių kalbą, literatūrą ir klasikinę filologiją 1988–1993 m. studijavusiu Dainiumi Dirgėla.

Dainius Dirgela 2017Kokia buvo Jūsų reakcija, kai išgirdote, kad kviečiame į renginį Vilniaus universiteto bibliotekoje? Ar dar palaikote ryšį su savąja Alma mater?

Reakcija dvejopa: kadangi VU bibliotekos alumnų skaitymai rečiau ar dažniau vyksta, jau ir anksčiau buvo šmėkštelėjusi mintis, kad galbūt kada nors kas nors prisimins tokį alumną ir...; kita vertus, netikėta, kad mane prisiminė Neringa Abrutytė. Tiesiogiai su Alma mater ryšių nepalaikau, Sarbievijaus kiemą kasmet aplankau per Poezijos pavasario baigiamąjį vakarą. Yra Alma mater bendramokslių, su kuriais ir dabar sieja bendri kūrybiniai ir kiti reikalai.

Ką ryškiausiai prisimenate iš studijų laikotarpio? Kaip manote, kokie buvo svarbiausi universitete įgyti dalykai? Ar jie Jums praverčia tame, kuo užsiimate dabar?

Iš studijų laikų ryškūs atsiminimai apie poetų grupės SVETIMI atsiradimą po Sarbievijaus beržu ir visus jos literatūrinius ir neliteratūrinius nuotykius, apie Marcelijaus Martinaičio literatų būrelį, apie Filologijos rudenis. Universitetas išmokė mokytis, rasti informaciją, mąstyti kritiškai, matyti sąryšį tarp skirtingų dalykų. Žinoma, suteikė ir daug kalbinių bei literatūrinių žinių. Visa tai praverčia kasdien – ir dirbant, ir kuriant savo tekstus.

Kaip manote, kodėl būtent Jus į VU bibliotekos augintinių renginį pasikvietė Neringa Abrutytė?

Atsakymą į šį klausimą turbūt geriau žino Neringa, nes šis jos sumanymas man – staigmena: maloni ir netikėta.

Ar skaitėte VU bibliotekoje? Turėjote kokią mėgstamą vietelę? Ar dar užsukate į mūsų ar į kokią kitą biblioteką?

Skaičiau. Daugiausia K. Donelaičio skaitykloje. Kadangi studijavau lietuvių kalbą, literatūrą ir klasikinę filologiją (buvau vadinamasis „klasikas“), dar ir dabar akyse tebestovi vaizdas iš Klasikinės filologijos katedros kabineto, kur senovinėse knygų spintose – klasikinės filologijos knygos įvairiausiomis kalbomis. Prisimenu tą jausmą, kai į tokias paskaitas panyri kaip į antiką ar viduramžius, o po jų vėl išnyri į XX a. pabaigos dabartį Sarbievijaus kieme. Studijų laikais VU biblioteka man buvo ta biblioteka, kurios turimų knygų studijoms užteko, kitų bibliotekų net nereikėjo. Po studijų pasukus ne akademiniais keliais, į bibliotekas kaip skaitytojas užsuku retai – dažniau kaip kokių nors literatūrinių renginių žiūrovas. Tiesa, kadangi esu Lietuvos rašytojų sąjungos narys, o Rašytojų sąjunga turi savo biblioteką, kartais pasiimu knygų iš šios bibliotekos.

Ar turite asmeninę biblioteką? Kokios knygos sudaro jos „branduolį“?

Biblioteką turiu. Joje turbūt daugiausia poezijos knygų. Studijų laikais, kai knygos, ypač nenaujos, kainuodavo tuometines kapeikas, jų pirkdavau daug. Ir dabar ta biblioteka pasipildo daugiausia poezijos knygomis, dažnai su autorių, kuriuos pažįstu, autografais. Turėčiau rasti ir Neringos Abrutytės poezijos knygas su autografais. Pasitikrinsiu.

Jei kurtumėte eilėraštį (haiku) apie VU biblioteką, kokie būtų esminiai žodžiai, nuotaika, ritmas?

berže už lango

sarbievijaus varnėnas

mokslai palauks

 

Informaciją pateikė Kristina Gudavičienė

                                                                                     

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos