Diskusijos apie tai, kad tradicinė spausdinta knyga išnyks, girdimos jau seniai. Ir nors elektroninių išteklių panauda kasmet kyla, pokyčių vėjai nėra tokie galingi – atėję į biblioteką, vis dar randame pilnas lentynas knygų. Grožinės, mokslinės, blizgiais ar nudriskusiais viršeliais. Senos, ar naujos – dar tik pradedančios ilgą kelionę studentų kuprinėse. Tačiau kokia „kelionė“ jų laukė iki atsirandant ant išdavimo stalelio? Kiek darbuotojų knygą lietė, ruošė, kol ji tapo prieinama skaitytojui? Galiausiai kaip ir kodėl ji buvo atrinkta tarnauti esamų ar būsimų mokslininkų poreikiams? Šią knygos istorijos pusę VU bibliotekoje padėjo atskleisti Informacijos išteklių formavimo skyriaus vadovė Odeta Pakalnienė.
Knygų pirkimas – ne vieną mėnesį trunkantis procesas
Paprastai žmogui, norinčiam nusipirkti knygą, užtenka nueiti į knygyną, išsirinkti pageidaujamą leidinį iš lentynos, susimokėti, ir tai galima atlikti per maždaug 5 minutes. Žinoma, jei prieš tai atlikti namų darbai ir jau nuspręsta, kokiu skaitiniu bus papildyta namų biblioteka. Ar kada pagalvojote, kiek užtrunka laiko nupirkti knygą universiteto bibliotekai?
Šiek tiek paskaičiavus, paaiškėjo, kad šis procesas užims nuo dviejų mėnesių. Visa knygų įsigijimo, pristatymo, įregistravimo tvarka yra reglamentuota įvairiais norminiais ir teisiniais dokumentais, standartais, tarptautinių organizacijų dokumentais, todėl visus etapus įgyvendinant papunkčiui, 5 minučių tikrai neužteks.
Pirmiausia, prieš užsakant leidinius, didelis dėmesys skiriamas VU bendruomenės informacinių poreikių išsiaiškinimui. Tačiau, palyginus, tai neužima daug laiko – ties tuo dirbantys darbuotojai gana greitai įgudę juos sužinoti. Formuojant bibliotekos išteklių fondą dalyko bibliotekininkai tiesiogiai bendrauja su savo fakulteto bendruomene, renka poreikius, derina juos su fakulteto atsakingais asmenimis, valdo bibliotekos lėšų knygoms pirkti „krepšelį“. Seka ir leidyklų rekomendacijas, naujoves, stebi ir analizuoja kitų bibliotekų patirtis.
Daugiausiai laiko pareikalauja viešųjų pirkimų karuselė: kartą per tris metus teikiama paraiška užsienyje ir Lietuvoje leistoms knygoms tiekti, po kelių mėnesių skelbiamas viešas konkursas. Kitas etapas – pasirašoma preliminarioji sutartis su trimis tiekėjais, kurie atitiko keliamus reikalavimus tokio pobūdžio paslaugai teikti (12-kai mėnesių su galimybe pratęsti du kartus po 12 mėn.). Ar jau tada perkamos knygos? Ne. Dabar rengiamas užsakymas ir skelbiamas atnaujintas varžymasis: užsakymas siunčiamas trims tiekėjams su prašymu pateikti kainų pasiūlymą. Vėl analizuojama, ar gautas pasiūlymas atitinka reikalavimus (ar visas knygas gali pateikti, pan.) ir tik tada skelbiamas atnaujinto varžymosi laimėtojas, pasirašoma konkretaus pasiūlymo sutartis. Dviejų mėnesių bėgyje (kartais – greičiau) gaunamos knygos.
Septynioliktas puslapis atskleis knygos savininką
Kurjeriams pristačius užsakytas knygas, jos praeina dar netrumpą, paruošimo naudojimui, etapą. Naujai gautos knygos yra antspauduojamos – akylesnis skaitytojas ko gero yra pastebėjęs, kad visos bibliotekos knygos titulinio lapo antroje pusėje ir 17-ame puslapyje turi savininko antspaudą. Kadangi knyga turi būti vartotojui randama internete ir parengta išdavimui – yra kuriamas arba atsisiunčiamas į elektroninį katalogą knygos bibliografinis aprašas, kiekvienai knygai suteikiamas inventorinis numeris, įvedamas į sistemą sąskaitos numeris, prie jo „kabinami“ sąskaitos leidiniai, sukuriami egzemplioriai, įrašomos paskyrimo vietos.
Po to išrašomi perdavimo lydraščiai – biblioteka turi daug skaityklų, todėl, siekiant, kad knygos nepasimestų tarp fakultetų ir centrų, išrašomi perdavimo dokumentai ir knygos išvežiojamos į paskyrimo vietas.
Skaityklose naujai gautoms knygoms suteikiamas šifras, pakeičiamas jų statusas sistemoje (tik tada knygos aprašas matomas skaitytojams), klijuojama RFID lipdė. Štai tada knyga galiausiai pasiekia savo vietą lentynoje.
Nors knygos jau skaityklose, jų „tvarkymo“ maratonas tęsiasi: naujai gauti leidiniai yra pajamuojami, pajamų orderiai pristatomi už finansus atsakingiems specialistams, sąskaitos registruojamos viešųjų pirkimų sistemoje ir tik tada apmokamos.
Pajamuoti leidiniai yra įtraukiami į Bibliotekos bendrosios apskaitos knygą. Metų pabaigoje spausdinamos naujai gautų knygų inventorinės knygos, saugomos bibliotekos saugyklose.
Kiekvieną mėnesį gaunama per tūkstantį leidinių
Kiekvieną mėnesį biblioteka įsigyja per tūkstantį knygų, skirtų VU bendruomenei. Praėjusiais metais gautas knygų kiekis artėjo prie 14 tūkst., tačiau šį skaičių sudaro ne tik pirktos knygos. Bibliotekos išteklių fondas pildomas ir dovanomis, nemokamai gautais leidiniais, privalomuoju egzemplioriumi. LR Vyriausybės nutarimas „Dėl dokumentų privalomųjų egzempliorių skaičiaus ir jų perdavimo bibliotekoms“ įpareigoja viešosios informacijos rengėjus per 20 darbo dienų po neslaptų dokumentų tiražo išleidimo, kai tiražas didesnis kaip 100 egzempliorių, perduoti Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai (po 2 vnt.), Kauno apskrities viešajai bibliotekai (po 1 egz.), Vilniaus universiteto bibliotekai – visų rūšių dokumentų (po 1 egz.), Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai (po 1 egz.) nemokamus privalomuosius egzempliorius. VU biblioteka šiuo būdu kasmet gauna apie 3,5 tūkst. knygų ir periodinių leidinių. Ar bibliotekai yra naudos? Vieno atsakymo nėra: kartu su reikalingais ir aktualiais moksliniais leidiniais, rimtąja grožine, vaikų literatūra, gaunama nemažai menkaverčių leidinių, kurie taip pat tvarkomi bei saugomi.
Kiek kainuoja gera mokslinė knyga?
Tiesa, perkant knygą knygyne, ko gero, atkreipiame dėmesį į kainą. Deja, jos kyla kaip ir kitų prekių ar paslaugų. Už gerą mokslinę knygą gali tekti sumokėti ir 300–400 eurų; ypač brangi dalykinė – teisės ir medicinos – literatūra. Pavyzdžiui, brangiausia šiais metais VU bibliotekos įsigyta knyga siekė beveik 600 eurų. Todėl visiškai natūralu, kad tokių knygų biblioteka turės tik po vieną ar kelis egzempliorius ir joms bus suteiktas skaityti skaitykloje statusas. Pagal bibliotekos vidaus taisykles, jei gaunama viena knyga, jos statusas bus skaityti skaitykloje. Jei gaunama daugiau (2–20 egz.) ir leidinys yra įtrauktas į mokymosi programas, teisė skaityti knygą suteikiama vienai arba dviem savaitėms, bet vienas to leidinio egzempliorius būtinai turės statusą skaityti skaitykloje. O jei leidinys nėra įtrauktas į mokymosi programas, skaitytojui suteikiama galimybė jį pasiskolinti vienam mėnesiui, bet vienas leidinio egzempliorius vis tiek turės statusą, leidžiantį skaityti tik skaitykloje. Vadovėliai, kurių gaunama nuo 50 egzempliorių, išduodami semestrui.
Parengė Ramunė Gedvilaitė