Pirmuonys, infuzorijos, įvairūs mikroskopiniai organizmai – trapių padarėlių piešiniai pagyvina mokslinio lotyniško teksto paraštes. Žvelgiame į XIX amžiaus pirmosios pusės zoologijos paskaitų (Praelectiones zoologicae) fragmentą, skirtą paprasčiausiems organizmams. Per savo gyvenimą daug keliavęs, įvairiose srityse svarbių stebėjimų ir atradimų padaręs, keliuose universitetuose, taip pat ir Vilniuje 1827–1838 m., dirbęs Eduardas Karolis fon Eichvaldas (Edward Karol von Eichwald, 1795–1876) paskaitose siekė nei daug, nei mažai: mėgino klasifikuoti, studentams parodyti ir paaiškinti, surikiuoti visą gyvūnijos pasaulį. Pasakojimą pradėjo nuo paprasčiausių organizmų, pabaigė sudėtingiausiais gyvūnais; paskutiniuose puslapiuose biologiniu aspektu apibūdino ir žmogų.Rankraščio puslapio su piešiniais fragmentas

Šis rankraštis kartu su kitais dokumentais iki rugsėjo pabaigos eksponuojamas Vilniaus universiteto bibliotekos Pranciškaus Smuglevičiaus salėje, o taip pat bet kuriuo metu yra pasiekiamas bibliotekos Skaitmeninėse kolekcijose. Galime spėti, kad šis ranka rašytas tekstas buvo žingsnis rimto E. K. fon Eichvaldo veikalo, tritomio leidinio „Zoologia specialis“, link. Vilniuje publikavęs šį svarbų zoologijos vadovą, E. K. fon Eichvaldas pelnė gyvūnijos sistematikos pradininko Lietuvoje vardą.

VU bibliotekoje saugomą tvarkingai įrištą rankraštį su puošnioje odos nugarėlėje įspaustais autoriaus vardu ir pavadinimu kartu su kitomis knygomis Vilniaus medicinos draugijai testamentu užrašė kitas Vilniuje dirbęs gamtininkas, agronomijos profesorius Mykolas Fričinskis (Michał Fryczyński, 1794–1859). Universiteto pavyzdiniame ūkyje Pilaitėje jis darbavosi 1828–1832 m., o universitetą uždarius, gavo jį valdyti. Nežinome, ar M. Fričinskis kolegos rankraštį nupirko, ar gavo dovanų: sugretinus biografijas, nepanašu, kad pats būtų lankęs šio zoologo paskaitas.Dovanojimo faktą liudijantis antspaudas rankraštyje

E. K. fon Eichvaldas gimė kilmingų Kuršo vokiečių šeimoje, Mitavoje (dab. Jelgava Latvijoje). 1814–1817 m. studijavo Berlyne, Vienoje, Paryžiuje, kur klausė Žano Batisto Lamarko (Jean-Baptiste de Lamarck, 1744–1829) paskaitų, bendravo su žymiausiais to meto gamtininkais: Aleksandru fon Humboldtu (Alexander von Humboldt, 1769–1859), Žoržu Kiuvjė (Georges Cuvier, 1769–1832), Lui Žozefu Gei-Liusaku (Louis Joseph Gay‑Lussac, 1778–1850). 1817 m. E. K. fon Eichvaldas keliavo tyrinėdamas Tiuringijos ir Šveicarijos kalnus; 1819 m. Vilniuje apsigynė daktaro disertaciją apie jūros žuvis Aristotelio selachijas. Vėliau dirbo Tartu ir Kazanės universitetuose, Tartu apgynė antrąją disertaciją. Vokiečių ir lotynų kalbomis paskelbė nemažai darbų, juose aprašė ir mokslinių ekspedicijų metu aptiktus botaninius, zoologinius ir paleontologijos radinius. Pirmasis tyrė ir aprašė fosilijas Ventos pakrantėse, šalia Papilės.

Nuo 1826 m. tapo Sankt Peterburgo mokslų akademijos nariu, vėliaE. K. fon Eichvaldo disertacija, apginta Vilniuje, išleista 1819 m.u – ir Maskvos gamtos tyrėjų draugijos bei Sankt Peterburgo mineralogijos draugijos nariu. 1829 m. vyko į ekspediciją po dabartines Lietuvos, Baltarusijos ir gretimas teritorijas. Nuo 1832 m., universitetą uždarius, E. K. fon Eichvaldas dėstė Vilniaus Medicinos-chirurgijos akademijoje, o 1838 m. išvyko į Sankt Peterburgą, kur dėstė zoologiją ir paleontologiją.

Vilniuje dirbę mokslininkai Liudvikas Heinrichas Bojanus (Ludwig Heinrich Bojanus, 1776–1827) ir E. K. fon Eichvaldas laikomi ankstyvaisiais evoliucionizmo šalininkais; tai reiškia, kad mintis apie rūšių pokyčių galimybę ir dėsningumą, gyvybės vystymąsi jiedu skleidė daug anksčiau, nei garsusis britas Čarlzas Darvinas (Charles Robert Darwin, 1809–1882)  suformulavo ir paskelbė evoliucijos teoriją.

Eduardo Karolio fon Eichvaldo rankraštį, o ir kitus eksponatus iki rugsėjo pabaigos galima apžiūrėti VU P. Smuglevičiaus salėje, Vilniaus universiteto bibliotekos ir partnerių parengtoje parodoje „Historia Naturalis: gamtos mokslai Vilniaus universitete 1781–1832 m.“

Informaciją pateikė dr. Veronika Girininkaitė.

2026-07-23