Mokslometrija

Žurnalų vertinimo rodikliai

Leidžia įvertinti žurnalų kokybę ir nustatyti svarbiausius mokslo krypties žurnalus. Žurnalų kiekybiniai rodikliai padeda autoriams apsispręsti, kur verta publikuotis, kad jų mokslo darbai būtų tinkamai įvertinti.

Šaltinis	Kokie žurnalo vertinimo rodikliai pateikiami?
Journal Citation Reports [?] Ar leidinys indekstuojamas Web of Science, galima pasitikrinti čia	Agreguotas cituojamumo rodiklis [?] Cituojamumo rodiklis [?] Cituojamumo rodiklio procentilis [?] Kvartilis [?] 5-erių metų cituojamumo rodiklis [?] Reikšmingumo rodiklis [?] Straipsnio įtakos rodiklis [?] Neatidėliotino cituojamumo rodiklis [?] Žurnalo citavimo indikatorius [?]
Scopus [?] Scopus indeksuojamų leidinių sąrašas	CiteScore rodiklis [?] CiteScore kvartilis [?] CiteScore procentilis [?] CiteScore reitingas [?] Cituotų publikacijų procentinė dalis [?] Einamasis CiteScore rodiklis [?] H indeksas [?] Neapdorotas cituojamumo rodiklis [?] Normuotas žurnalo citavimo rodiklis (SNIP) [?] Scimago žurnalų rodiklis (SJR) [?]

Mokslinių tyrimų rezultatų vertinimo rodikliai

Leidžia sužinoti, kiek dažnai buvo cituoti tam tikri mokslinių tyrimų rezultatai.

Šaltinis	Kaip ieškoti?
Web of Science [?]	Paieškos rezultatų sąraše šalia kiekvieno įrašo – nuoroda Citation.
Essential Science Indicators [?]	Citavimo reitingų galima ieškoti pagal mokslo kryptį arba atitinkamą autoriaus pavardę, institucijos ar žurnalo pavadinimą, tyrimų kryptis (angl. Research Fronts), šalį. Gauti rezultatai rūšiuojami pagal citavimo ir publikacijų skaičių bei citavimo vidurkį .
InCites [?]	Citavimo duomenų ir jų rodiklių galima ieškoti pagal pasirinktą lygmenį – atitinkamą autoriaus pavardę, instituciją ar jos smulkesnį padalinį, žurnalo pavadinimą, šalį, mokslo kryptį bei finansuojančios institucijos pavadinimą. Gauti rezultatai rūšiuojami pagal publikacijų ir citavimo skaičių, reitingą bei tokius kriterijus kaip: cituotų publikacijų procentinė dalis publikacijų, patenkančių tarp 1 proc. daugiausiai cituojamų publikacijų, procentinė dalis publikacijų, patenkančių tarp 10 proc. daugiausiai cituojamų publikacijų, procentinė dalis daugiausiai cituojamų publikacijų kiekis / procentinė dalis naujausių gausiai cituojamų publikacijų kiekis / procentinė dalis publikacijų, turinčių bendraautorių iš verslo įmonių, kiekis / procentinė dalis bendrų publikacijų su užsienio autoriais kiekis / procentinė dalis
Scopus [?]	Paieškos rezultatų sąraše šalia kiekvieno įrašo – nuoroda Citations.
SciVal [?]	Citavimo duomenų galima ieškoti pagal instituciją ar institucijų grupę, autoriaus ar autorių grupės pavardes, publikacijų rinkinius, šalį / regioną, temą, temų klasterius, mokslo kryptį ar specifinį kriterijų „Scopus šaltiniai“ (angl. Scopus sources). Galima matyti tokius rezultatus: Citavimų skaičius Citavimų vidurkis, tenkantis publikacijai Normalizuotas cituojamumo rodiklis (angl. Field-Weighted Citation Impact)

Autorių identifikavimas

Mokslinės veiklos ir pasiekimų matomumui didelę įtaką daro universiteto mokslininkų ir tyrėjų publikacijos – jų skaičius ir kokybė. Tad siekiant užtikrinti tinkamą mokslinių tyrimų rezultatų registravimą ir priskyrimą svarbu, kad mokslinėje produkcijoje autorius būtų teisingai identifikuojamas.

Autoriams rekomenduojama naudoti tyrėjų identifikatorių „ORCID ID“. Papildomai informacijos sklaidai gali būti pasirenkami ir autorių profiliai bibliografinėse duomenų bazėse (pavyzdžiui, „Web of Science“, Scopus“ ir (ar) „Google Scholar“).

Nuo 2025 m. sausio 1 d. yra įsigaliojusios Vilniaus universiteto (VU) prieskyros (afiliacijos) naudojimo gairės, kuriose nustatyti bendrieji prieskyros naudojimo principai, siekiant:

• užtikrinti mokslinių darbų priskyrimą Vilniaus universitetui;
• didinti publikacijų matomumą;
• gerinti mokslinių rezultatų sklaidą;
• palengvinti autorių ir jų darbų identifikavimą tokiose duomenų bazėse kaip „Web of Science“ ir „Scopus“.

Publikacijose būtina korektiškai nurodyti institucijos prieskyrą (afiliaciją), laikantis gairėse apibrėžtos struktūros. Tai ypač svarbu bibliometrinėms analizėms, mokslinių tyrimų rezultatų vertinimui, universitetų reitingams, tarptautiniam bendradarbiavimui ir mokslininkų karjeros stebėsenai. Gaires rasite VU intraneto skiltyje „Biblioteka“ → „Mokslinei veiklai“. Kviečiame laikytis nustatytos prieskyros naudojimo tvarkos ir prisidėti prie universiteto mokslinės veiklos matomumo gerinimo.

Autorių vertinimo rodikliai

Autorių vertinimo rodikliai leidžia identifikuoti autoriaus poveikį kitiems mokslinių tyrimų rezultatams. Pagrindiniai autoriaus vertinimo rodikliai – paskelbtų publikacijų kiekis bei jų citavimo skaičius. Užsienyje populiariausiu autoriaus vertinimo rodikliu laikomas H indeksas.

Mokami (komerciniai) šaltiniai

Šaltiniai	Autorių vertinimo rodikliai
Web of Science [?]	H indeksas [?] Atlikite paiešką pagal pasirinktą autorių. Gautų rezultatų paieškos lango dešinėje spauskite nuorodą Create Citation Reports.
Scopus [?]	H indeksas [?] Atlikite paiešką pagal pasirinktą autorių. Varnele pažymėkite potencialų autorių ir paieškos lango viršuje spauskite nuorodą Show Documents. Pažymėję reikiamas autoriaus publikacijas, spauskite View Citation Overview.

Nemokami šaltiniai

Šaltiniai	Autorių vertinimo rodikliai
Google Scholar [?]	H indeksas[?] i10 indeksas [?] Atlikite pasirinkto autoriaus paiešką. Gautų rezultatų paieškos lange pasirinkite autoriaus sukurtą ir viešai prieinamą asmeninę paskyros nuorodą.
Publish or Perish [?]	G indeksas [?] H indeksas [?] Asmeniniame kompiuteryje įdiekite Publish or Perish programinę įrangą (nemokama ir lengvai įdiegiama). Šioje programoje atlikite pasirinkto autoriaus paiešką.

Įvairiose duomenų bazėse to paties autoriaus mokslinių tyrimų rezultatų citavimo duomenys gali būti skirtingi. Tokius rezultatus lemia skirtinga duomenų bazių mokslinių žurnalų apimtis. Citavimo rodikliai bus geresni (aukštesni) toje duomenų bazėje, kurioje yra daugiau atitinkamos mokslo krypties publikacijų.

Alternatyvūs vertinimo rodikliai

Alternatyvūs vertinimo rodikliai leidžia įvertinti mokslo produkciją elektroninėje erdvėje už formalaus citavimo ribų ir yra dar kitaip vadinami altmetrija.

Altmetrija (angl. Altmetrics) – tai bendruomenių tinklais paremtų naujų rodiklių, kurie skirti mokslinės veiklos sklaidos analizei, kūrimas ir sklaida. Altmetrijos terminą 2010 m. pasiūlė Šiaurės Karolinos (JAV) universiteto doktorantas Jason Priem.

Alternatyvūs rodikliai įvardijami kaip kiekybiniai duomenys, kurie parodo, kiek kartų žmonės peržiūri, išsaugo, rekomenduoja tam tikrus mokslinių tyrimų rezultatus elektroninėje erdvėje ar apie juos diskutuoja. Šie rodikliai pasiūlyti kaip alternatyva žurnalo cituojamumo rodikliui (angl. Impact Factor) ir individualiam mokslininko vertinimo metodui – H indeksui. Alternatyvūs rodikliai taikomi vertinant ne tik mokslinius straipsnius, bet ir žurnalus, knygas, duomenų rinkinius, prezentacijas, vaizdo medžiagą, asmenines interneto svetaines ir kt.

Altmetric yra viena geriausiai žinomų bendrovių, kuri siūlo paprastą ir lengvai pastebimą altmetrijos rodiklį (angl. Altmetric Attention Score). Šiam rodikliui įtakos turi pranešimų, kuriuose minima produkcija, skaičius (tame pačiame šaltinyje vieno žmogaus paminėjimas skaičiuojamas tik pirmą kartą); įrašo šaltinio kokybė; autorystė ir šališkumas kiekvieno paminėjimo atžvilgiu.

Kiekvieno simbolio spalvos kiekis keisis priklausomai nuo to, iš kokių šaltinių tyrimo rezultatas sulaukė dėmesio:

Pagal alternatyvių rodiklių tiekėjo Plum Analytics metodologiją alternatyvūs rodikliai skirstomi į 5 kategorijas:

Cituota (angl. Citations)	Duomenys apie citavimus, gaunamus iš įvairių citavimo duomenis teikiančių šaltinių (Scopus, PubMed Central, CrossRef ir kt.).
Naudota (angl. Usage)	Duomenys apie HTML ir vaizdo įrašų peržiūras, PDF atsisiuntimus.
Išsaugota (angl. Captures)	Duomenys apie išsaugojimą Mendeley bendruomenių adresynų naudojime (angl. Bookmark), mėgstamų nuorodų žymėjimą (angl. Favorites), paspaudimus tampant sekėjais (angl. Followers), žiūrėtojais (angl. Watchers), skaitytojais (angl. Readers) ir kt.
Paminėta (angl. Mentions)	Duomenys apie įrašus, komentarus iš mokslinių žurnalų platformų, socialinių tinklų (X, Youtube), tinklaraščių, „vikių“ (Wikipedia) ir kt.
Socialiniai tinklai (angl. Social media)	Duomenys apie dalijimąsi, „pamėgimo“ paspaudimus iš socialinių tinklų (Facebook – Shares, Likes & Comments).

Alternatyvių rodiklių galima rasti įvairių leidėjų kuriamose mokslinėse duomenų bazėse (pvz., Taylor Francis, SpringerOpen, SpringerNature, BioMed Central, Public Library of Science ir kt.). Taip pat mokslininkams sukurtose platformose (pvz., ResearchGate, Academia.edu, Figshare, Kudos), kurios leidžia įkelti mokslinių tyrimų rezultatus ir stebėti alternatyvių rodiklių statistiką.

Alternatyvių rodiklių privalumai	Alternatyvių rodiklių trūkumai
Greitesnė sklaida Didesnis matomumas Socialinis aktyvumas Mokslinės veiklos sklaidos įvairovė Nepriklauso nuo mokslo krypties	Neturi apibrėžtų standartų Manipuliavimo, klastojimo galimybė Ne visi duomenys ir paminėjimai yra lygiaverčiai Gramatinės klaidos citavimo duomenyse lemia netikslios informacijos sklaidą

Iniciatyvos

Vertinant mokslinę veiklą reikėtų neapsiriboti vien kiekybiniais rodikliais, vertėtų atsižvelgti ir į kokybinį, ekspertinį vertinimą. Pasaulio akademinėje bendruomenėje rengiama vis daugiau iniciatyvų, skatinančių kokybiškiau vertinti mokslinius tyrimus. Pavyzdžiui:

• Mokslinių tyrimų vertinimo deklaracija, dar vadinama San Francisko deklaracija (angl. Declaration on Research Assessment, DORA, 2012 m.). Deklaracijoje pateikiamos mokslinių tyrimų vertinimo rekomendacijos, kuriose raginama rečiau remtis žurnalo cituojamumo rodikliais ir atkreipti dėmesį ne tik į mokslo straipsnius, bet ir kitas mokslinių tyrimų publikavimo formas. Išskirtos bendros rekomendacijos ir rekomendacijos mokslą finansuojančioms įstaigoms, mokslo institucijoms, leidėjams, organizacijoms, teikiančioms rodiklius, mokslininkams ir tyrėjams. Deklaraciją lietuvių kalba galite rasti čia (paspaudus nuorodą taip pat galima pasirinkti vertimą į kitą kalbą).

• Leideno manifestas (angl. Leiden manifesto for research Metrics, 2015 m.). Jame skelbiami mokslinių tyrimų vertinimo principai įvardijami kaip gerosios praktikos žingsniai, siekiant kokybiškai vertinti mokslo produkciją. Skelbiama dešimt principų:

1. 1. Kokybinį ekspertinį vertinimą papildyti kiekybiniu vertinimu.
   2. Veiklos rezultatus vertinti atsižvelgiant į mokslo institucijos, grupės arba tyrėjo misiją.
   3. Siekti kokybės atliekant vietinės reikšmės tyrimus.
   4. Užtikrinti atvirus, skaidrius ir paprastus duomenų rinkimo ir analizės procesus.
   5. Leisti vertinamiesiems patikrinti duomenų ir metodikos teisingumą.
   6. Atsižvelgti į skirtingoms sritims būdingus publikavimo ir citavimo praktikos skirtumus.
   7. Kiekvieno tyrėjo vertinimą grįsti kokybiniu jo darbų vertinimu.
   8. Vengti netinkamo konkretumo ir apgaulingo tikslumo.
   9. Atpažinti sisteminį vertinimo ir rodiklių poveikį.
   10. Reguliariai ir kruopščiai tikrinti bei atnaujinti rodiklius.

Viso Leideno manifesto vertimą į lietuvių kalbą galite rasti čia.

• CoARA koalicija (angl. Coalition for Advancing Research Assessment, 2022 m.). Koalicija siekia, kad vertinant mokslinius tyrimus, tyrėjus ir mokslinių tyrimų organizacijas būtų pripažinti įvairesni mokslinės veiklos rezultatai, turintys įtakos mokslinių tyrimų kokybei ir poveikiui, o vertinimas būtų grindžiamas kokybiniu vertinimu atsakingai naudojant kiekybinius rodiklius. Vilniaus universitetas yra šios koalicijos narys. Daugiau informacijos apie koaliciją galima rasti čia (anglų k.).

• Barselonos deklaracija dėl atvirosios mokslinių tyrimų informacijos (angl. Barcelona Declaration on Open Research Information, 2024 m.). Siekdamos didesnio skaidrumo ir atvirumo moksle, Barselonos deklaraciją pasirašiusios organizacijos priėmė keturis įsipareigojimus:

1. 1. Padarysime, kad mokslinių tyrimų informacijos, kurią naudojame ir kuriame, atvirumas būtų numatytoji praktika.
   2. Dirbsime su paslaugomis ir sistemomis, kurios palaiko ir leidžia užtikrinti atvirąją mokslinę informaciją.
   3. Remsime atvirosios mokslinės informacijos infrastruktūrų tvarumą.
   4. Remsime bendrus veiksmus, siekdami paspartinti perėjimą prie atvirosios mokslinės informacijos.

Visą į lietuvių kalbą išverstą Barselonos deklaracijos tekstą galite rasti čia.

Konsultavimas

Vilniaus universiteto bendruomenės narius mokslometrijos klausimais konsultuoja Ieva Litvinavičienė (el. p.  arba tel. (0 5) 219 5059).

Individualus tyrėjų publikacijų, indeksuojamų Web of Science ir/ar Scopus, sąrašas – informacija teikiama individualiai užpildant publikacijų užsakymo formą

Savo klausimą galite pateikti ir per konsultacijų atvirojo mokslo klausimais platformą, kurią rasite čia.