Mokslometrija įvardijama kaip mokslo kryptis, kuri kiekybiniais metodais tiria mokslą. Vienas iš kiekybinių metodų, naudojamų tirti mokslą kaip informacijos procesą, yra bibliometrija.
Bibliometrinė analizė leidžia susidaryti nuomonę apie akademinės institucijos mokslo produkcijos apimtis, mokslinių tyrimų įvairovę, cituojamumą.
Bibliometriniai rodikliai pagal Web of Science ir Scopus duomenų bazių citavimų duomenis taikomi formaliame Lietuvos mokslo vertinime, kurį organizuoja ir vykdo Lietuvos Mokslo Taryba, remdamasi Kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos vertinimo aprašu ( 2021-09-02 LR švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymas Nr. V-1593).
Bibliometriniai rodikliai padeda orientuotis ieškant kokybiškos mokslinės informacijos, taip pat nustatyti mokslinių tyrimų poveikį kitiems tyrimams. Pažymėtina, kad bibliometriniai rodikliai, kaip vienas iš kriterijų, naudojami sudarant universitetų reitingus.
Žurnalų vertinimo rodikliai
Leidžia įvertinti žurnalų kokybę bei nustatyti svarbiausius mokslo krypties žurnalus. Žurnalų kiekybiniai rodikliai padeda autoriams apsispręsti, kur verta publikuotis, kad jų mokslo darbai būtų tinkamai įvertinti.
Šaltinis | Kokie žurnalo vertinimo rodikliai pateikiami? |
Journal Citation Reports [?]
Web of Science indeksuojamų leidinių sąrašas |
Agreguotas cituojamumo rodiklis [?] Žurnalo citavimo indikatorius [?] |
Scopus [?]
Scopus indeksuojamų leidinių sąrašas |
CiteScore rodiklis [?] CiteScore kvartilis [?] CiteScore procentilis [?] CiteScore reitingas [?] Cituotų publikacijų procentinė dalis [?] Einamasis CiteScore rodiklis [?] H indeksas [?] Neapdorotas cituojamumo rodiklis [?] Normuotas žurnalo citavimo rodiklis (SNIP) [?] Scimago žurnalų rodiklis (SJR) [?] |
Nemokami šaltiniai
Šaltinis | Kokie žurnalo vertinimo rodikliai pateikiami |
Scimago Journal and Country Rank [?] | Scimago žurnalų rodiklis [?] H indeksas [?] |
CWTS Journal Indicators [?] | Normuotas straipsnių cituojamumo rodiklis [?] Neapdorotas cituojamumo rodiklis [?] |
Eigenfactor Metrics [?] | Reikšmingumo rodiklis [?] Straipsnio įtakos rodiklis [?] Normuotas reikšmingumo rodiklis [?] |
Google Scholar Metrics [?] | H5 indeksas [?] H5 mediana [?] |
Mokslinių tyrimų rezultatų vertinimo rodikliai
Leidžia sužinoti, kiek dažnai buvo cituoti tam tikri mokslinių tyrimų rezultatai.
Šaltinis | Kaip ieškoti? |
Web of Science [?] | Paieškos rezultatų sąraše šalia kiekvieno įrašo nuoroda Times Cited. |
Essential Science Indicators [?] | Citavimo reitingų galima ieškoti pagal mokslo kryptį arba atitinkamą autoriaus pavardę, institucijos ar žurnalo pavadinimą, šalį. Gauti rezultatai rūšiuojami pagal citavimo ir publikacijų skaičių bei citavimo vidurkį . |
InCites [?] [vaizdo įrašas] [instrukcija] | Citavimo duomenų ir jų rodiklių galima ieškoti pagal pasirinktą lygmenį – atitinkamą autoriaus pavardę, institucijos ar žurnalo pavadinimą, šalį, mokslo kryptį bei finansuojančios institucijos pavadinimą. Gauti rezultatai rūšiuojami pagal publikacijų ir citavimo skaičių, reitingą bei tokius kriterijus kaip:
|
Scopus [?] | Paieškos rezultatų sąraše šalia kiekvieno įrašo – nuoroda Cited by. |
Autorių vertinimo rodikliai
Leidžia identifikuoti autoriaus poveikį kitiems mokslinių tyrimų rezultatams. Pagrindiniai autoriaus vertinimo rodikliai – paskelbtų publikacijų kiekis bei jų citavimo skaičius. Užsienyje populiariausiu autoriaus vertinimo rodikliu laikomas H indeksas.
Mokami (komerciniai) šaltiniai
Šaltiniai | Autorių vertinimo rodikliai |
Web of Science [?] | H indeksas [?]
Atlikite paiešką pagal pasirinktą autorių. Gautų rezultatų paieškos lango dešinėje spauskite nuorodą Create Citation Reports. |
Scopus [?] | H indeksas [?]
Atlikite paiešką pagal pasirinktą autorių. Varnele pažymėkite potencialų autorių ir paieškos lango viršuje spauskite nuorodą Show Documents. Pažymėję reikiamas autoriaus publikacijas, spauskite View Citation Overview. |
Nemokami šaltiniai
Šaltiniai | Autorių vertinimo rodikliai |
Google Scholar [?] | H indeksas[?] i10 indeksas [?] Atlikite pasirinkto autoriaus paiešką. Gautų rezultatų paieškos lange pasirinkite autoriaus sukurtą ir viešai prieinamą asmeninę paskyros nuorodą. |
Publish or Perish [?] | G indeksas [?]
H indeksas [?] Asmeniniame kompiuteryje įdiekite Publish or Perish programinę įrangą (nemokama ir lengvai įdiegiama). Šioje programoje atlikite pasirinkto autoriaus paiešką. |
Įvairiose duomenų bazėse to paties autoriaus mokslinių tyrimų rezultatų citavimo duomenys gali būti skirtingi. Tokius rezultatus lemia skirtinga duomenų bazių mokslinių žurnalų apimtis. Citavimo rodikliai bus geresni (aukštesni) toje duomenų bazėje, kurioje yra daugiau atitinkamos mokslo krypties publikacijų.
Alternatyvūs vertinimo rodikliai
Leidžia įvertinti mokslo produkciją elektroninėje erdvėje už formalaus citavimo ribų.
Alternatyvūs rodikliai įvardijami kaip kiekybiniai duomenys, kurie parodo, kiek kartų žmonės peržiūri, išsaugo, diskutuoja ar rekomenduoja tam tikrus mokslinių tyrimų rezultatus elektroninėje erdvėje. Šie rodikliai pasiūlyti kaip alternatyva žurnalo cituojamumo rodikliui (angl. Impact Factor) ir individualiam mokslininko vertinimo metodui – H indeksui. Alternatyvūs rodikliai taikomi vertinant ne tik mokslinius straipsnius, bet ir žurnalus, knygas, duomenų rinkinius, prezentacijas, vaizdo medžiagą, asmenines interneto svetaines ir kt.
Pagal alternatyvių rodiklių tiekėjo Plum Analytics metodologiją alternatyvūs rodikliai skirstomi į 5 kategorijas:
Peržiūrėta | Duomenys apie HTML ir video įrašų peržiūras, PDF atsisiuntimus. |
Išsaugota | Duomenys apie išsaugojimą Mendeley, Delicious bendruomenių adresynų naudojime (angl. Social Bookmarking), mėgstamų nuorodų žymėjimą (angl. Favorites), paspaudimus tampant sekėjais (angl. Followers), žiūrėtojais (angl. Watchers), skaitytojais (angl. Readers) ir kt. |
Paminėta | Duomenys apie įrašus, komentarus iš mokslinių žurnalų platformų, socialinių tinklų (Twitter, Youtube), tinklaraščių, „vikių“ (Wikipedia) ir kt. |
Pažymėta (socialiniai tinklai) | Duomenys apie žymėjimus, dalijimąsi, paspaudimus iš įvairių socialinių tinklų (Facebook – likes, shares; Twitter – tweets, Google Plus – +1, Reddit – scores ir kt.) |
Cituota | Duomenys apie citavimus, gaunamus iš įvairių citavimo duomenis teikiančių šaltinių (Scopus, PubMed Central, CrossRef ir kt.) |
Alternatyvių rodiklių galima rasti įvairių leidėjų kuriamose mokslinėse duomenų bazėse (pvz., Taylor Francis, SpringerOpen, SpringerNature, BioMed Central, Public Library of Science ir kt.). Taip pat mokslininkams sukurtose platformose (pvz., ResearchGate, Academia.edu, Figshare, Kudos), kurios leidžia įkelti mokslinių tyrimų rezultatus bei stebėti alternatyvių rodiklių statistiką.
Alternatyvių rodiklių privalumai | Alternatyvių rodiklių trūkumai |
|
|
Universitetų reitingai
Universitetų reitingai – tai akademinių institucijų sąrašai, kurių pozicijas lemia tam tikri kriterijai. Institucijų kokybė vertinama remiantis statistiniais, bibliometriniais rodikliais bei studentų, darbuotojų, tyrėjų, darbdavių ar partnerių apklausos rezultatais. Priklausomai nuo tikslų ir kriterijų rengiami tarptautiniai, nacionaliniai, konkrečios mokslo srities ar dalyko reitingų sąrašai.
Reitingas | Aprašymas |
Britų žurnalo Times Higher Education pasaulio universitetų reitingas | Veiklą pradėjo 2004 m. Reitinguojama per 1 300 pasaulio universitetų. Kriterijai:
|
Leideno (Olandijos) pasaulio universitetų reitingas |
Veiklą pradėjo 2006 m. Reitinguojama per 900 pasaulio universitetų. Kriterijai:
|
RANKING WEB universitetų reitingas |
Veiklą pradėjo 2004 m. Reitinguojama apie 20 000 universitetų. Kriterijai:
|
SCIMAGO institucijų reitingas |
Veiklą pradėjo 2010 m. Reitinguojama daugiau nei 5 000 įvairių su mokslu susijusių institucijų, pagal tris išskirtas sritis:
|
Šanchajaus universiteto arba ARWU pasaulinis universitetų reitingas |
Veiklą pradėjo 2003 m. Reitinguojama per 1 200 pasaulio universitetų, pateikiama 500 geriausių. Kriterijai:
|
QS (Quacquarelli Symons Limited) pasaulio universitetų reitingas |
Veiklą pradėjo 2004 m. Reitinguojama per 1 200 pasaulio universitetų, pateikiama 800 geriausių. Kriterijai:
Pateikiami pasaulio / regionų universitetų reitingai. Taip pat geriausių studijavimui pritaikytų miestų reitingai (angl. Best Student Cities). |
URAP pasaulio universitetų reitingas |
Veiklą pradėjo 2009 m. Reitinguojama 2 500 universitetų. Kriterijai:
|
U-MULTIRANK pasaulio universitetų reitingas | Veiklą pradėjo 2014 m. Reitinguojama per 1 600 pasaulio akademinių institucijų, daugiau nei 50 proc. – iš Europos šalių. Išskirtinis reitingo bruožas – galimybė palyginti institucijas ar dėstomas dalykines sritis pagal pasirinktus kriterijus. Išskirti 31 rodikliai, pagal reikšmę sugrupuotas į 5 sritis:
|
Konsultavimas
Vilniaus universiteto bendruomenės narius mokslometrijos klausimais konsultuoja Ieva Litvinavičienė (el. p. arba tel. (8 5) 219 5059).
Priemonė | Aprašymas |
Individualus tyrėjų publikacijų, indeksuojamų Web of Science ir/ar Scopus, sąrašas Informacija teikiama individualiai užpildant publikacijų užsakymo formą |
Pateikiami VU bendruomenės narių publikacijų, indeksuojamų Web of Science ir/ar Scopus duomenų bazėje, sąrašai. |
Pateikti atsakymai į tyrėjams dažniausiai kylančius klausimus mokslo vertinimo tema |
Vertinant mokslinę veiklą remtis vien šiais rodikliais nepatartina, vertėtų atsižvelgti ir į kokybinį, ekspertinį vertinimą. Pasaulio akademinėje bendruomenėje vis daugiau rengiama iniciatyvų, skatinančių kokybiškiau vertinti mokslinius tyrimus, pavyzdžiui:
- Leideno manifeste (angl. Leiden manifesto for research Metrics) skelbiami mokslinių tyrimų vertinimo principai įvardijami kaip gerosios praktikos žingsniai, siekiant kokybiškai vertinti mokslo produkciją.
- Mokslinių tyrimų vertinimo deklaracijoje (angl. Declaration on Research Assessment, DORA) pateikiamos mokslinių tyrimų vertinimo rekomendacijos, kuriose raginama rečiau remtis žurnalo cituojamumo rodikliais ir atkreipti dėmesį ne tik į mokslo straipsnius, bet ir kitas mokslinių tyrimų publikavimo formas