Vilniaus universiteto bibliotekoje saugoma 41 I. Kanto knyga (28 skirtingų pavadinimų leidiniai), išleista iki filosofo mirties, t. y. iki 1804 metų. Didžioji dalis šių knygų yra mąstytojo gimtąja vokiečių kalba (30), ja daugiausia jis ir rašė. Likusios knygos yra I. Kanto tekstų vertimai į lotynų (9), prancūzų (1) ir lenkų (1) kalbas. Daugiau kaip pusė šių knygų išleista Karaliaučiuje (12) ir Rygoje (9). VU bibliotekoje saugoma pati pirmoji spausdinta I. Kanto knyga. Tai – 1746 metais (autoriui tuomet buvo 22-eji) parašyta, bet dėl įvairių priežasčių tik 1749 metais Karaliaučiuje išleista poleminė knyga „Mintys apie tikrąjį gyvųjų jėgų matavimą“[1], kurioje jis sukritikavo kai kurias kito vokiečių filosofo Gotfrydo Vilhelmo Leibnico (Gottfried Wilhelm Leibniz, 1646–1716) idėjas. Lyg to būtų maža, VU bibliotekoje saugomas ir antrasis filosofo I. Kanto publikuotas leidinys „Visuotinė gamtos istorija ir dangaus teorija“[2], pasirodęs 1755 metais. Be šių dviejų pirmųjų I. Kanto veikalų VU bibliotekoje yra dar kelios šio filosofo knygų pirmosios laidos, kaip antai 1766 metais išleistos „Dvasiaregio svajos, paaiškintos metafizikos svajomis“[3], kuriose jis pateikė pirmines savo filosofines nuostatas, arba populiariai išdėstyta metafizika 1783 metais knygoje „Prolegomenai kiekvienai būsimai metafizikai, galėsiančiai būti mokslu“[4]. Galiausiai VU bibliotekoje saugoma ir pati paskutinė filosofo knyga, jo paskaitų konspektų pagrindu 1803 metais filosofijos ir teologijos daktaro Frydricho Teodoro Rinko (Friedrich Theodor Rinck, 1770–1811) sudarytas traktatas „Apie pedagogiką.“[5] Džiugu, kad VU bibliotekoje yra net 12 I. Kanto veikalų pirmųjų laidų egzemplioriai. Daugiau skaitykite čia>
Balandžio 24 d. (trečiadienį) VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje veiks dienos paroda, kurioje galima pamatyti I. Kanto knygas, saugomas VU bibliotekoje. Ekspozicija veiks nuo 10 iki 16 val.