Labiausiai bibliotekas gąsdinantis dalykas yra toli gražu ne knygas grąžinti vėluojantys skaitytojai, o kur kas rimtesnis – gaisras. Jei užmestume akį į istoriją, matytume, kad ugnis, padarydama nebepataisomos žalos, pasiglemžė ne vieną pasaulio biblioteką. Ši nekviesta viešnia ne kartą lankėsi ir VU bibliotekoje – per savo 450 gyvavimo metus ji mena net 4 didelius gaisrus. Tačiau nesidairant toli į praeitį, žvilgtelkim į ateitį – kaip biblioteka vaduotųsi nuo gaisro, jei staiga jis kiltų VU bibliotekoje Saulėtekyje (MKIC)?
Tikėkimės, to patikrinti neteks, bet jei įsipliekstų liepsnos – MKIC knygos būtų gesinamos rūku. Tai efektyvus ir mažai žalos padarantis gaisro gesinimo būdas, kuriam naudojamas rūko pavidalo vanduo. Gaisro atveju labai didelio slėgio veikiamas vanduo išpurškiamas į aplinką, kur tolygiai pasiskirsto į itin mažus vandens lašelius. Šie lašeliai ne tik labai gerai sugeria karštį, bet garuodami praretina deguonį aplink gaisro židinį ir padeda stabdyti degimo reakciją.
Gesinimo sistema rūku sumontuota visose viešose MKIC patalpose, tačiau knygų saugyklose įdiegta dviguba gaisro identifikacija. Centro patalpose gesinimo sistema kilus gaisrui automatiškai įsijungtų identifikavus tam tikrą oro temperatūrą, o saugyklose rūkas automatiškai būtų purškiamas suveikus dūmų davikliams ir temperatūrai patalpoje pasiekus nustatytą ribą. Tokiu būdu numatyta išvengti nereikalingo gesinimo, jei pastebėtą dūmų šaltinį personalas spėtų neutralizuoti pats.
Ši moderni rūko gesinimo sistema puikiai tinka knygoms, o svarbiausia – nekenkia žmonėms; toks pavojus kiltų, jei biblioteka būtų gesinama dujomis. Žinoma, paprastas vanduo puikiai slopina ugnį , tačiau jis ne tik gaisrą užgesintų, bet ir knygas paskandintų. Todėl rūko sistema labai tinka archyvams, bibliotekoms ar muziejams.
Nuotrauka: VU bibliotekos MKIC gaisrinės stotis (fotogr. Marija Šaboršinaitė)
Parengė Ramunė Gedvilaitė
2020-01-29