2020-ųjų metų Lietuvos kultūros sostinėje Trakuose prasidėjo jau šeštus metus tęsiamas projektas „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje“. Šių metų projektas ypatingas – jis skirtas Vilniaus universiteto bibliotekos 450-osioms įkūrimo metinėms paminėti, numatant aplankyti net 15 Lietuvos miestų ir miestelių. Sausio 23 d. įvyko pirmoji šių metų kelionė į Trakų rajono viešąją biblioteką.
VU bibliotekos Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento direktorė Nijolė Klingaitė-Dasevičienė pranešimu „Vilniaus universiteto bibliotekai 450: tradicijos, iššūkiai, galimybės“ gausiai susirinkusiai auditorijai pristatė bibliotekos istoriją, jos vykdomas veiklas kultūros paveldo srityse. Rankraščių skyriaus bibliotekininkas Paulius Bagočiūnas papasakojo apie atvežtus parodos „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Trakai“ eksponatus – Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingus dokumentus, tarp kurių buvo ir šaltiniai, susiję su Trakų miesto ir krašto praeitimi.
Tarp eksponuojamų XVI–XIX a. Trakų miesto ir krašto istorijos šaltinių verta paminėti Trakų parapinės bažnyčios inventorių, bernardinų vienuolyno bibliotekos registrą, dominikonų vienuolyno kroniką, dokumentus su valdovų Žygimanto Augusto ir Augusto III autografais, Lietuvos karaimų teologo, filosofo, gydytojo Izaoko Trakiečio 1593 m. hebrajų kalba parašyto kūrinio „Tikėjimo sutvirtinimas“ nuorašą (1871), rankraštinę XIX a. karaimų maldaknygę iš Lietuvos karaimų dvasininko, rašytojo, poeto Simono Firkovičiaus kolekcijos ir kitus dokumentus.
Seniausias rankraštis, kurį galėjo pamatyti parodos svečiai – 1502 metų Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro įsakas Trakų tijūnui. Taip pat eksponuoti reikšmingi jėzuitų veiklos Vilniuje ir ankstyvosios Vilniaus universiteto ir bibliotekos istorijos šaltiniai, įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą: XVII a. viduryje pradėta pildyti mokslo laipsnių teikimo Vilniaus universitete registracijos knyga „Akademijos laurai“, XVI a. pabaigos – XVII a. pirmosios pusės Lietuvos jėzuitų provincijos egzaminų registracijos knyga – „Ypatingoji provincijolo knyga“, 1710–1723 m. Vilniaus jėzuitų kolegijos metų dienoraštis.
Renginio svečiai galėjo pamatyti itin vertingus ir retus spaudinius, susijusius su Vilniaus universiteto biblioteka ir jos ištakomis – tai knygos iš Vilniaus pavyskupio Jurgio Albinijaus, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto, Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevičiaus, LDK pakanclerio Kazimiero Leono Sapiegos asmeninių kolekcijų, davusių pradžią tuometei Vilniaus jėzuitų kolegijos bibliotekai.
Dėmesio sulaukė vienintelė žinoma Vilniaus universiteto bibliotekoje saugoma ypač prabangiai įrišta XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje Vilniuje dirbusio knygrišio ir knygų leidėjo Jokūbo Morkūno knyga, VU profesoriaus Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus „Lyrikos“ pirmoji laida, kurios antraštinį lapą puošia flamandų dailininko Pauliaus Rubenso graviūra; universiteto auklėtinio Kazimiero Semenavičiaus veikalas „Didysis artilerijos menas“ (1650). Tarp žymiausių lietuvių literatūros klasikų, įtrauktų į bendrojo lavinimo mokyklų lietuvių literatūros programos privalomų literatūros kurso autorių sąrašą, rankraščių parodoje eksponuota Vinco Kudirkos poezijos rinkinio „Laisvos valandos“, Maironio istorinės dramos „Vytautas pas kryžiuočius“, Balio Sruogos istorinės dramos „Milžino paunksmė“ ir Vinco Mykolaičio-Putino romano „Altorių šešėly“ autografai, rankraštinis Motiejaus Valančiaus giesmynas, spalvingais piešiniais iliustruotas paties autoriaus. Buvo norinčių paskaityti mažiausią knygą Lietuvoje (8x7x2,5 mm) – V. Kuso 34 eilėraščių knygelę „Būsenos“, leistą Klaipėdoje 2018 m., pavartyti pirmosios lietuviškos knygos Martyno Mažvydo „Katekizmo“ faksimilę.
Trakiškiai labai džiaugėsi ir domėjosi parodos eksponatais, dėkojo už unikalią parodą.
Renginio akimirkos.
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Parengė Snieguolė Misiūnienė
2020-01-30