Sidebar

Grafas Konstantinas Tiškevičius 1857 m. organizavo mokslinę-tiriamąją ekspediciją Nerimi nuo upės ištakų iki santakos su Nemunu.

16 Neris 002

Tai didžiausia ir žymiausia XIX a. geografinė kelionė buvusios LDK teritorijoje, gimusi iš vieno asmens iniciatyvos. Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomas 5,26 m ilgio ir 98 cm pločio ekspedicijos pagrindu parengtas „Neries aukštupio žemėlapis nuo jos versmių...“. Tai – vienas iš į Lietuvos nacionalinį registrą įrašytų „Pasaulio atminties“ objektų, kurį galėsite pamatyti Knygų mugėje.

Žemėlapyje K. Tiškevičius fiksavo menkiausius istorinius gyvenviečių duomenis, istorines detales, jų savininkų biografijas, padavimus, legendas, archeologijos paminklus. Jo pakraščius puošia paveikslėliai, kurių autorius – grafo draugas, 1863 metų sukilimo dalyvis, tapytojas Artūras Bartelsas (Bartelis). Apie jį grafas rašė laiške Adomui Honorijui Kirkorui: „Niekas iš man žinomų piešėjų taip šauniai nepagauna ir neperteikia mūsų gyvenimo smulkmenų kaip Bartelis. Be abejonės, tai didelis talentas, tik gaila, kad kuria tokiame užkampyje kaip mūsiškė provincija“. Dailininkas Tiškevičių lydėdavo ir archeologinėse ekspedicijose, kur piešdavo radinius ir kasinėjimų vaizdus, dalyvavo beveik visuose Tiškevičiaus kūrybiniuose projektuose.

16 Neris 001

Matoma žemėlapyje pavaizduota scena, kai kariuomenės nuskurdintas bajoras su visa šeima kryžkelėje pastojo kelią Steponui Batorui ir išdėstė savo skundus. Karalius atsakydamas dūrė pirštu į gretimą žemę ir tarė: „Bierz i milcz“ („Imk ir tylėk“). O bajoras nudžiugęs naują valdą pavadino Milča.

Vaizduose – Jurgio Szantyro parengtas „Neries aukštupio žemėlapis nuo jos versmių...“ (1857). Fragmentai.

Informaciją pateikė Nijolė Bulotaitė, 2020-02-18

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos Sutinku