VU bibliotekoje yra saugomas M. Mažvydo Katekizmo originalas. Kiekvienais metais biblioteka eksponuoja šią pirmąją spausdintą lietuvišką knygą visuomenei, tuo pačiu kviesdama pamatyti ir jos faksimilę. Tačiau dažnam iškyla klausimas – kas ta faksimilė?
Lotyniškai tai reiškia „daryk panašų“ (fac simile). Kitaip tariant, tai yra tiksli originalaus parašo, rankraščio, knygos, žemėlapio ar kitokio dokumento kopija. Tačiau tai ne šiaip kopija, kai perteikiamas identiškas turinys – tai dokumentas, atkartotas su visais tik jam būdingais unikaliais elementais: medžiaga, kvapu, įvairiais laiko paliktais ženklais. Kas nors knygos paraštėse pribraukė ir prirašė pastabų? Jos faksimilė nebus faksimilė, jei joje nebus atkartoti šie pribraukymai ir komentarai. Ant dokumento buvo paliktos rašalo, riebalų dėmės, piršto antspaudai? Faksimilėje turi matytis ir tai.
Todėl gera faksimilė yra tokia, kai žmogus negali atskirti jos nuo originalo, nepaisant to, ar jis jau pageltęs ir skaičiuoja 473 metus. Būtent tiek metų yra VU bibliotekoje saugomam Katekizmo originalui. Šiai 2017 metais išleistai lietuviškos maldaknygės faksimilei sukurti autorei Kamilei Kalibataitei prireikė net trijų metų. Tiesa, sukurta ne viena, o 100 šios retos knygos faksimilės egzempliorių. Pati kopija pilnai atkartoja senojo leidinio stilistiką, faktūrą, kvapą. Kadangi Katekizmas padarytas iš medvilninio popieriaus, dar kitaip vadinamo skuduriniu, toks pat naudotas ir kuriant faksimilę. Iki XVIII a. skudurinis popierius tebuvo vienintelis žinomas popieriaus gaminimo būdas Europoje. Lininiai ar medvilniniai skudurai būdavo pūdomi, plėšomi, verdami, kad atsiskirtų plaušai, vėliau maišomi su klijais ir džiovinami. Panašiausią į autentišką popierių galinčius pagaminti specialistus Katekizmo faksimilės autorė rado Didžiojoje Britanijoje.
Taigi faksimilės paprastai kuriamos ilgai, preciziškai, kruopščiai ir tik rankomis. Visa tai daroma mokslinių tyrimų tikslais ar siekiant išsaugoti dokumentą ateities kartoms.
Parengė Ramunė Gedvilaitė, 2020-02-26