Eidami į VU biblioteką, ko gero, retai susimąstome apie tai, kiek jos lentynose gali būti knygų. Keliasdešimt tūkstančių, keli šimtai tūkstančių, o gal net milijonas?
VU biblioteka yra ne veltui laikoma didžiausia akademinės literatūros biblioteka Lietuvoje – joje saugoma per 5 milijonus dokumentų. Vien Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro (MKIC) saugyklose, išsidėsčiusiose antrame požeminiame aukšte, yra apie du milijonus fizinių dokumentų. Atviruose fonduose – visose aštuoniose MKIC skaityklose – apie 245 tūkstančiai spaudinių. Kažkada paskaičiuota, kad jei visas šio centro lentynas sustatytume į vieną eilę, nutįstų 70 kilometrų ilgio lentyna – kaip nuo Vilniaus iki Molėtų.
Centrinėje bibliotekoje, įsikūrusioje pagrindiniuose VU universiteto rūmuose, saugoma taip pat apie du milijonus dokumentų. Didžioji dalis laikoma saugyklose, atviruose fonduose – per 136 tūkstančius.
Itin gausus bibliotekos retų spaudinių fondas – jame daugiau nei 167 tūkstančiai spaudinių. Retais laikomi senieji dokumentai, apimantys laikotarpį nuo pačių seniausių knygų iki 1917 metų. Prie retųjų knygų priskiriami ir spaudos pirmagimiai – inkunabulai, knygos, spausdintos iki 1500 metų.
Ar biblioteka vieną dieną nesprogs nuo knygų kiekio? Kol kas neturėtų, nes jos fondas ne tik nuolat pildomas, tačiau kartu ir mažinamas – savo laiką atitarnavusios knygos yra nurašomos. Kita vertus, sutalpinti visas knygas bibliotekoms paprastai tampa nemažu iššūkiu, juk jos – nuolat augantis „organizmas“. Dėl to ir statant naujas bibliotekas didelis dėmesys skiriamas saugykloms, siekiant jas suprojektuoti kuo talpesnes, su tinkamu knygoms mikroklimatu.
Fotogr.: Mantas Pelakauskas; Dmitrij Paskevic / Unsplash
Tekstas: Ramunė Gedvilaitė, 2020-03-10