Sidebar

Neseniai bibliotekos trečiame aukšte, direkcijos koridoriuje esančiai parodų erdvei buvo suteiktas pavadinimas. Iš bibliotekos darbuotojų pasiūlytų pavadinimų buvo pasirinktas „Mažoji ekspozicija XXI–XXII“. Būtent tokius lotyniškus skaičius ant koridoriaus sienos prieš dešimtmetį atidengė restauratoriai. Ta proga pasidomėjome, ar anksčiau senieji universiteto ir bibliotekos koridoriai turėjo kokius pavadinimus. Pasirodo – gal ir turėjo.

90486833 643783709903485 5519437393775558656 n

1781 m. Vilniaus universiteto rektoriaus M. Počobuto nurodymu buvo sudarytas universiteto patalpų planas, aprašytas naujų mokslinių padalinių, auditorijų, bibliotekos, archyvo, gyvenamųjų kambarių išdėstymas. Taip pat buvo surašyti pasiūlymai suteikti kai kuriems koridoriams pavadinimus. Dabartinį bibliotekos direkcijos koridorių trečiame aukšte siūlyta pavadinti Niutono vardu. Koridorių, vedantį į saugyklas pro J. Lebedžio kambarį ir B3 – Koperniko vardu, o dabartinį trečio aukšto koridorių, kur įsikūręs universiteto kancleris – astronomo Jano Hevelijaus vardu. Nėra aišku, ar taip ir nutiko.

Lenkų mokslininkė Janina Kaminska pabrėžia, kad jėzuitų laikais koridoriai neturėjo vardų, vadinti viršutiniu ar viduriniu koridorium. Tai liudija liustracijos dokumentai. Bet yra viena išimtis: antrojo aukšto koridorius tarp Didžiojo ir Observatorijos kiemo vadintas filosofo Fransio Bekono galerija (Galeria Bakonska). Galima tik įsivaizduoti, kad toks pavadinimas ir vieta įkvėpdavo mokytus jaunuolius filosofinėms diskusijoms.

Tekstas: Nijolė Bulotaitė, 2020-03-18

Vaizdai: Mantas Pelakauskas, © VU biblioteka

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos