Sidebar

Istorikas Joachimas Lelevelis labai gerbė ir mylėjo profesorių Ernestą Grodeką, paskatinusį jį imtis mokslinės veiklos. E. Grodekas vertino J. Lelevelio talentą ir darbštumą, mėgo su juo bendrauti.

Joachimo Lelewelio piešinys 1

Vasaromis E. Grodekas, rūpindamasis savo ir dviejų dukterų sveikata, apsigyvendavo Verkiuose ir dažnai kviesdavo J. Lelevelį apsilankyti. Kartą išvykdamas iš Verkių ir kitą dieną pakviestas pietų, žymus istorikas mandagiai pasiteiravo šeimininkės Marijos Grodek, ar nereikia ko iš miesto parvežti. Šeimininkė paprašė iš jų namų parvežti truputį sviesto, nes baiminosi, kad Verkiuose gali pritrūkti. Nurodytą dieną J. Lelevelis nusiuntė tarną atlikti šios užduoties. Grodekų ekonomė, pasinaudodama suteikta galimybe, nutarė pasiųsti visą statinaitę.Nei Lelevelis, nei ekonomė neatkreipė dėmesio į tai, kad diena išaušo labai karšta, o iš Vilniaus keleiviai pajudėjo vidurdienį. Savo mintyse paskendę Lelevelis ir lėtai smėlėtu taku slenkančiu arkliu susirūpinęs vežėjas nepastebėjo, jog nuo karščio besilydantis sviestas ėmė sunktis taip, kad į Verkius atkeliavo jau tik pusė statinaitės skysto sviesto. Ponia Marija labai barėsi, o E. Grodekas tik juokėsi ir priekaištavo žmonai, kad tokiam išsimokslinusiam žmogui davė šitokią užduotį. J. Lelevelis dar kartą įsitikino, kad su ūkio reikalais jam geriau neturėti nieko bendra.

Vaizdas: Joachimo Lelevelio (?) piešinys*.

*Petrus Bertius atlasas Tabularum geographicarum contractarum libri quinque (išleistas 1606 m. Amsterdame) priklausė Joachimui Leleveliui. Yra žinomas J. Lelevelio pomėgis kolekcionuoti dailės darbus, jis neretai pats persipiešdavo jam reikalingo žemėlapio kopijas su visais puošniais kartušais ir meniškais papuošimais. Taigi būtų galima spėti, kad šis rankraštinis spalvotas piešinys atlaso gale taip pat galėtų priklausyti žymiojo aistringo kartografo rankai / S. Rankelienė, I. Saudargienė, Bibliotheca curiosa, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016. Iliustracija internete: skaitmeninės kolekcijos.  

Tekstas: Nijolė Bulotaitė (informacija paimta iš Vilniaus universiteto studento, filareto, istoriko Mykolo Malinovskio (17991865) Atsiminimų knygos“), 2020-04-08
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos