Sunkiai atrastume žmogų, kuris gyvenime nebūtų pametęs kokio nors asmeninio daikto. Kartais net atrodo, kad daiktai gyvena savo atskirą gyvenimą – ima ir stebuklingai dingsta, nors iš tikrųjų jie visai nepaslaptingai nugula viešajame transporte, pasimeta kur nors namuose, gamtoje ar net bibliotekoje. Šįkart atveriame MKIC „radinių dėžutę“, kuri nuolat pildosi lankytojų – dažniausiai studijų reikalais labai susirūpinusių studentų – pamestais ir paliktais daiktais. Kartais jie – gana netikėti.
Radinių sąrašo viršūnėje užtikrintą poziciją užima atmintukai. Bibliotekininkai jau ir skaičiuoti nespėja, kiek įvairiausių dydžių, talpos, spalvų USB atmintinių randama. Paliktos kompiuteriuose, ant stalo, ar paprasčiausiai ant žemės jos kantriai laukia savo šeimininko. Panašus skaičius yra ir kitų to paties likimo draugų: ausinių, telefonų ir kompiuterių įkroviklių, belaidžių kompiuterių pelių. Šių daiktų bibliotekoje randama kasdien, o sesijos metu vos spėjama atneštus pamestinukus registruoti ir juos atidavinėti.
Ne ką mažiau bibliotekos lankytojai linkę pamesti ir savo asmeninius drabužius: šalikus, kepures, švarkus, pirštines. Pastarųjų, kaip taisyklė – po vieną. Į radinių dėžę sparčiu tempu keliauja ir kosmetikos priemonės, papuošalai, saulės ar regos akiniai.
Pagal randamų asmeninių dokumentų skaičių galima būtų įtarti, kad jie tikrai turi nematomus sparnus ir slapčia skraido iš piniginių ir kišenių: itin dažnai randamos asmens tapatybės, banko, sporto klubų, transporto, praėjimo kortelės, įvairių įstaigų pažymėjimai. Netrūksta paliktų ir kitokio pobūdžio dokumentų: diplomų, konspektų, med. išrašų, sąsiuvinių, sutarčių.
Į rastų daiktų sąrašą kartais įrašomi ir kiti svarbūs šiuolaikinio žmogaus atributai – telefonai, automobilio rakteliai, skaityklės, taip pat gertuvės ir termosai. Sakysite, sunkiau pamesti kompiuterį, tačiau pasitaiko ir tokių situacijų. Atskleisime, kad vieno pamesto kompiuterio savininko taip ir nepavyko surasti.
MKIC radinių istorijoje tarp paliktų daiktų aptiksime ir riedlentę, rožančių, smėlio laikrodį, diktofoną ir net meilės laišką. O štai kartą studento spintelėje pamirštas liko gulėti televizorius. Buvo rastas ir mokslinis „suvenyras“ – vabzdžių kolekcija.
Beje, skaitytojus nuraminsime, kad radiniai, kurie informacijos stale saugomi net tris mėnesius, dažniausiai sulaukia savo šeimininko. O nesulaukę – skolinami kitiems lankytojams (pvz., skėtis ar įkroviklis).
Taigi, jei kitą kartą kažką pamesite – pagalvokite, gal tas mylimas daiktas, kurio taip ieškote, tiesiog kantriai laukia jūsų bibliotekoje.
Vaizdai: Monika Jasevičiūtė
Tekstas: Ramunė Gedvilaitė