Vilniaus universiteto bibliotekai švenčiant solidų 450 metų gimtadienį, žvilgsnis natūraliai krypsta į pradžią, į pirmuosius žmones – į tuos, kurie laiko tėkmėje labiausiai nutolę nuo mūsų, tad kartais ir menkiausiai mums žinomi.
Šaltiniai mini, kad pirmasis jėzuitų kolegijos bibliotekos prefektas jėzuitas iš Škotijos Džonas Hėjus (John Hay) atvyko į Lietuvą 1570 metais. Anot istoriko P. Rabikausko: „Vilniuje jam buvo skirta dėstyti retoriką, penktadieniais aiškinti lotyniškai katekizmą aukštesniųjų klasių mokiniams, tvarkyti biblioteką.“ Prie šių pareigų 1572 m. prisidėjo ir filosofijos dėstymas. Vilnių ir, galima manyti, neblogai sutvarkytą kolegijos biblioteką Dž. Hėjus paliko 1575 m.
Pirmasis įkurtąją biblioteką prižiūrėjęs jėzuitas priklausė Škotijos Hėjų klanui. 1453 m. Škotijos karalius Jokūbas II Viljamui Hėjui, klano vadui ir prefekto protėviui, suteikė Erolio grafo (Earl of Erroll) titulą. Hėjų klano nariai buvo uolūs katalikai, remiantys karalienę Mariją Stiuart.
Džonas Hėjus, jauniausias Hėjų iš Delgačio (Aberdynšyras) sūnus, gimė 1547 m. sausio 25 dieną. 1566 m. jis išvyko į Romą ir ten įstojo į Jėzaus draugiją. Įdomu tai, kad noviciate būsimasis bibliotekos prefektas susipažino su Stanislovu Kostka, lenkų jėzuitu, vėliau tapusiu šventuoju ir studentų globėju, pavaizduotu VU bibliotekos Lelevelio salės (buvusios jėzuitų koplyčios) plafone.
Dž. Hėjus išgarsėjo kaip polemistas. Pasakojama, kad dėl prastos sveikatos į Strasbūrą pas gydytoją nuvykęs jėzuitas liuteroniškame universitete įsitraukė į diskusiją apie transsubstanciaciją ir įveikė garsųjį šio universiteto teologijos profesorių Johaną Papusą (Johannes Pappus). Dž. Hėjus buvo apsivilkęs pasaulietiškai, tad profesorius, nežinodamas, kokiam luomui jis priklauso, įpykęs sušuko: “Ou tu es le diable, ou tu es Jesuite!“ („Esi arba šėtonas, arba jėzuitas!“). Žinoma, kad ir Vilniuje Dž. Hėjus aktyviai polemizavo su Andriumi Volanu.
Pirmasis VU bibliotekos prefektas mirė 1607 m. gegužės 21 d. būdamas Pont a Musono (Prancūzija) jėzuitų kolegijos rektoriumi, ten ir palaidotas. Amžininkai liudija, kad jis buvo išskirtinių gabumų, karšto būdo (išgirdęs ereziją, negalėdavo tylėti), didelio uolumo ir kūdikiško romumo žmogus.
Nuo 1314 m. Hėjų klanui priklausiusi Delgačio pilis, kurioje užaugo Džonas Hėjus (fotogr. aut. August Schwerdfeger).
Iliustracija: Jėzuitų misijų ataskaitos iš Japonijos ir Peru. Leidinio sudarytojas ir kai kurių ataskaitų vertėjas – Džonas Hėjus (Antverpenas, 1605; III 19027. RSS-3). Fotografijų šaltinis internete.
Tekstas: Kristina Gudavičienė, 2020-05-13