Galbūt tik seni vilniečiai ir VU senbuviai pamena dar aštuntajame dešimtmetyje centrinių rūmų observatorijos bokštelyje buvusį laikrodį. Laikrodis buvo nukeltas 1987–1989 m., pradėjus restauruoti rytinį observatorijos bokštelį. Restauruotas bokštelis su atkurta, Protasevičių šeimos herbu papuošta vėtrunge ir keturiais gaubliais bei sferomis laikrodžio jau nebeturėjo. O kaip ši istorija susijusi su biblioteka?
Visų pirma, dabar bokštelis yra prie bibliotekos Baltosios salės ir jį pamatyti gali bibliotekoje besilankantys turistai ir svečiai (na, tik ne karantino metu). Bibliotekos gidai puikiai žino, kad kažkada bokštelyje buvo laikrodis – pradžioje jis buvo net reguliuojamas astronominiais prietaisais, taigi rodė tiksliausią laiką visame mieste. Šis bokštelis tapo neatsiejama Vilniaus senamiesčio panoramos dalimi, o apie buvusį laikrodį, kurį pradžioje ketinta grąžinti į ankstesnę vietą, pamažu visi pamiršo. Knygelėje „Vilniaus bokštų laikrodžiai“ prof. Libertas Klimka mini, kad observatorijos bokšte visados buvo ir laikrodis, varpo dūžiais kviesdavęs studentus į paskaitas. 1832 m. uždarius universitetą, observatorija veikė toliau, seną laikrodį kelis kartus keitė nauju. 1881 m. observatorija buvo uždaryta, o į bokštelį įkeltas Sankt Peterburge F. Vinterio dukterinės firmos pagamintas laikrodis, kuris čia ir išbuvo iki pat 1987 m.
O dabar antroji laikrodį su biblioteka siejanti istorija. Prieš kurį laiką kilo idėja atkurti senąjį bokšto laikrodį su varpu, ieškant informacijos buvo proga peržiūrėti dokumentus. 
Tik bėda, kad beveik po 30 metų niekas nebegalėjo prisiminti nei kur pradingo tas laikrodis, nei kaip jis atrodo. Pagaliau paieškas vainikavo sėkmė. Kas viską rūpestingai saugo? Žinoma, kad biblioteka. Laikrodis gulėjo pirmojo aukšto saugyklose. Atsirado dar ir į dosjė aprašą nepatekusios laikrodžio rodyklės. Kitą dieną laikrodį apžiūrėjo ir prof. L. Klimka, įvertino jo būklę. Deja, paaiškėjo, kad reikia atkurti keletą detalių, o tam prireiks ne tik lėšų, bet ir laiko. Nėra svarsčių, o jiems dar reikia palikti vietos bokšte.
Dabar laikrodis laukia savo meistrų universiteto muziejuje. Tikėkimės, kad ateityje studentai ir dėstytojai vėl galės pasitikrinti laiką pakėlę galvas į bokštelį.
Nuotraukos iš VU bibliotekos archyvo.
Nijolė Bulotaitė, 2020-05-27