Sidebar

Ar žinojote, kad vienas moderniausių Lietuvos išeivijos poetų, vertėjas, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas Alfonsas Nyka-Niliūnas (1919–2015) ne tik mokėsi Vilnius universitete, bet ir dirbo Vilniaus universiteto bibliotekoje?

Nyka Niliūnas Maironio muziejaus LIMISAlfonso Nykos-Niliūno tikroji pavardė – Alfonsas Čipkus. Būsimasis poetas žavėjosi prancūzų ir vokiečių kultūra, poetais, dailininkais ir egzistencializmo filosofija, todėl VDU Humanitarinių mokslų fakultete studijavo romanistiką – prancūzų kalbą ir literatūrą. 1940 metų žiemą Humanitarinis fakultetas buvo perkeltas į Vilnių. A.Nyka-Niliūnas labai tuo džiaugėsi. Ką tik atgautoje Lietuvos sostinėje apsigyveno garsiajame studentų bendrabutyje Tauro gatvėje. 1940 metų spalio 1 d. parašė prašymą Vilniaus universiteto rektoriui Mykolui Biržiškai skirti jį Romanistikos seminaro bibliotekininku – taigi, įsidarbino bibliotekoje. Savo „Dienoraščio fragmentuose. 1938-1975” jis ne kartą užsimena apie darbą Romanistikos seminare ir ten apsilankančius, prancūziškų knygų ieškančius universiteto profesorius – Balį Sruogą, Levą Karsaviną. Sudėtingu studijų laikmečiu biblioteka jam dažnai tapdavo tarsi užuovėja, o kartais slėptuve. A. Nyka-Niliūnas mini, kaip slėpdamasis nuo išvežimo sovietmečiu nakvojo Romanistikos seminare, nes taip jam pataręs universiteto sargas. Pats daug skaitė, ypač prancūzų poetus, filosofus, žavėjosi Vilniaus senamiesčiu ir po jį klajojo. Kunigo Alfonso Lipniūno paprašytas, kartu su bendrabučio draugais eidavo į ankstyvąsias pamaldas Aušros vartuose.

Studijas poetas baigė 1942 metais, bet seminare dirbo ir toliau. 1943 m. birželio 26 d. „Dienoraščio fragmentų“ įraše A. Nyka-Niliūnas mena: „Sudėliojau knygas į lentynas, uždarinėjau langus, prie durų prisegiau įprastinį raštelį, kad grįšiu už 15 minučių, nors grįšiu tik už dviejų mėnesių (ko norėti: karas!).“ Ach jau tie bibliotekininkai...

O ši ištrauka iš „Dienoraščio fragmentų“ turėtų pamaloninti visų Vilniaus universiteto draugų širdis:

1940. Balandžio 15. Po ankstyvųjų paskaitų iki pietų likusį laiką praleidau klaidžiodamas universiteto rūmų labirinte.Gaila, kad ne visur galėjau įeiti. Daug kas buvo paslaptingai užrakinta, kartais net užmūryta. Viskas dvelkė šalčiu ir fantaziją žadinančia praeitim. Išėjęs jaučiausi esąs rimtesnis ir mokytesnis.

1944 m. poetas pasitraukė į Vokietiją. Studijavo Tiubingene, Freiburge. 1949 m. emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Į lietuvių kalbą jis išvertė Š. Bodlero, A. Rembo, P. Klaudelio, A. Mišo, T. S. Elioto, Dž. Leopardžio, Č. Milošo, V. Šekspyro, J. V. Gėtės kūrinius. Gyvendamas Vašingtone A. Nyka-Niliūnas dirbo Kongreso bibliotekoje, taigi, bibliotekininko patirtis pravertė.

F165 18 20200610 162552 03

Vaizdai: Alfonsas Nyka-Niliūnas. 1938 m. Fotografijos autorius S. Chovas. Nuotrauka iš Maironio lietuvių literatūros muziejus rinkinių. Pirminės apskaitos numeris MLLM GEK 62530. Fotografija internete: Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema (LIMIS); Alfonso Nykos-Niliūno eilėraščiai. Rankraštis, 1949 m. Iš Antano Vaičiulaičio fondo (F165), saugomo VU bibliotekoje.

Tekstas: Nijolė Bulotaitė, 2020-06-18

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos