Ar atpažįstate nuotraukoje užfiksuotą vaizdą? Taip kadaise atrodė mūsų šalies pasididžiavimas – Trakų salos pilis, regėjusi ne tik kunigaikščio Vytauto didybę, bet, kaip eilėraštyje aprašė Maironis, davusi mums „tiek milžinų“. Ši nuotrauka – tik viena iš daugelio Lietuvos praeitį menančių fotografijų, kurią apie 1870–1880 metus užfiksavo žymus XIX a. fotografas Juozapas Čechavičius (rus. Иозиф Чехович, lenk. Jozef Czechowicz). Skaitmeninėse VU bibliotekos kolekcijose visuomenei pateikiamos net 73 šio garsaus žmogaus, savo meistriškumu pralenkusio daugelį to meto Rytų Europos fotografų, nuotraukos.
Įdomu tai, kad gyvenimą fiksuoti blykste dabartinėje Baltarusijos teritorijoje gimęs Juozapas Čechavičius pradėjo būdamas 35 metų. Iki tol jis dirbo buhalteriu karo lauko ligoninėje. Netrukus fotografavimas tapo pagrindiniu J. Čechavičiaus užsiėmimu ir pragyvenimo šaltiniu. Šio meno žinių jis sėmėsi Varšuvoje, taip pat fotografavimo paslapčių mokėsi Paryžiuje. Šiame mieste kaip tik kūrėsi pirmosios fotografijos draugijos, buvo rengiamos pirmosios fotografijos parodos, o ir pats fotografavimas anksčiausiai pradėtas naudoti praktiniais tikslais. Grįžęs iš Prancūzijos, J. Čechavičius dirbo Varšuvoje, Kijeve, Černigove, vėliau Vitebske, steigė savo fotoatelje.
Į Vilnių J. Čechavičius atvyko 1865 metais ir netrukus tapo reikšmingiausiu to meto miesto fotometraštininku. Fotografavo architektūrą, Neries pakrantes, istorijos paminkus, peizažus, fiksavo renginius ir įvykius.
Jis pirmasis iš Lietuvos fotografų pradėjo fotografuoti interjerus. Taip pat J. Čechavičius mums paliko ir portretinių nuotraukų, nors jei tikėsime nuogirdomis, šie nebuvo jo mėgstama sritis. Pasak istoriko Euzebijaus Lopacinskio, portretuodamas su klientais jis būdavo nekantrus. Tam pritarė ir Vilniaus fotografas Janas Bulhakas, beje, labai žavėjęsis J. Čechavičiaus fotografijomis ir laikęs jį peizažinės fotografijos pradininku; pasak jo, J. Čechavičius kartais galėjo būti kaprizingas ar net šiurkštus, ypač su poniomis, reikalavusiomis pagreitinto atjauninimo. Kaip buvo iš tiesų, jau nesužinosime, nes taip kalbėję citatų autoriai patys rėmėsi tik pasakojimais. Tačiau J. Čechavičiaus nuotraukos sparčiai plito Lietuvoje, Lenkijoje, Rusijoje ir kitur, o Prancūzijos fotografijos draugija, viena seniausių Europoje, net priėmė „kaprizingąjį“ fotografą į savo bendruomenės narius.
Taigi jei kada norėsite pasivaikščioti senojo miesto takais ar nuo Vilniaus nutolusiomis vietovėmis, užsukite į VU biblioteką patyrinėti J. Čechavičiaus darytų fotografijų. Galbūt atpažinsite laiko pakeistas, o gal net visiškai jo „ištrintas“ vietoves, kurios ir teliko egzistuoti tik buvusio žymaus fotografo nuotraukose.
Vaizdai: Skaitmeninės kolekcijos. J. Čechavičius: Trakų pilies griuvėsiai (1), 1870-1880; Pilies gatvė Vilniuje (2), apie 1873.
Tekstas: Ramunė Gedvilaitė