Praėjusių metų vasario 22 d. Vilniaus universiteto Senato patvirtintose universiteto Atvirojo mokslo politikos gairėse, dokumente, kuris nubrėžia kryptį universiteto kelyje į visuomenei atviresnį mokslą, yra skyrius, dedikuotas mokslinių tyrimų duomenų atvirumui. Sąvoką „mokslinių tyrimų duomenys“ galima aptikti ir kitų organizacijų dokumentuose, kalbančiuose apie mokslinių tyrimų organizavimą bei mokslinę komunikaciją.
Tad kas tie mokslinių tyrimų duomenys? Atsakymas anaiptol nėra sudėtingas: mokslinių tyrimų duomenimis vadinama visa medžiaga, kuria remiasi tyrimo metu gautos įžvalgos ir padarytos išvados. Kitaip sakant, mokslinių tyrimų duomenys yra viskas, kas veda link galutinio tyrimo rezultato, bet ne pats rezultatas. Tyrimo rezultatai dažniausiai paviešinami mokslinės publikacijos pavidalu, o štai tyrimo duomenys gali būti kuo įvairiausių pavidalų – skaičiai, tekstai, garso ir vaizdo medžiaga, programinis kodas ir netgi įvairūs fiziniai objektai.
Veiksmai, kurie atliekami su mokslinių tyrimų duomenimis, vadinami „mokslinių tyrimų duomenų valdymu“. Įvairiuose mokslinio tyrimo tarpsniuose duomenys atlieka skirtingą vaidmenį, kas nulemia ir skirtingų „duomenų valdymo“ veiksmų poreikį. Įvairiems duomenų naudojimo etapams nusakyti dažnai naudojama „duomenų gyvavimo ciklo“ vizualizacija, kuri padeda suprasti kelią, kurį mokslinių tyrimų duomenys nueina nuo tyrimo užuomazgų iki galutinių rezultatų paskelbimo.
Duomenų gyvavimo ciklas
Norėtumėte daugiau sužinoti apie mokslinių tyrimų duomenis? Kviečiame apsilankyti atsinaujinusioje VU bibliotekos Mokslinių tyrimų duomenų valdymui skirtoje skiltyje arba dalyvauti bibliotekos organizuojamuose mokymuose šia tema.
Reikalinga konsultacija? Kviečiame kreiptis į Mokslinės informacijos ir duomenų skyriaus duomenų vadybininkę dr. Gintę Medzvieckaitę.
2023-02-22