Diskusijos apie tai, kad tradicinė spausdinta knyga išnyks, girdimos jau seniai. Ir nors elektroninių išteklių panauda kasmet kyla, pokyčių vėjai nėra tokie galingi – atėję į biblioteką, vis dar randame pilnas lentynas knygų. Grožinės, mokslinės, blizgiais ar nudriskusiais viršeliais. Senos, ar naujos – dar tik pradedančios ilgą kelionę studentų kuprinėse. Tačiau kokia „kelionė“ jų laukė iki atsirandant ant išdavimo stalelio? Kiek darbuotojų knygą lietė, ruošė, kol ji tapo prieinama skaitytojui? Galiausiai kaip ir kodėl ji buvo atrinkta tarnauti esamų ar būsimų mokslininkų poreikiams? Šią knygos istorijos pusę VU bibliotekoje padėjo atskleisti Informacijos išteklių formavimo skyriaus vadovė Odeta Pakalnienė.

Senais laikais knygos buvo labai vertinamos ir brangios. Teigiama, kad XVI a. už dvi knygas galėjai jautį nusipirkti. Todėl knygų savininkai įvairiais būdais stengėsi jas apsaugoti. Jų vertę lėmė tiek ten surašytos žinios, knygų turinys, tiek ir garsių dailininkų sukurtos iliustracijos, prabangūs ir meniški viršeliai, įrišimai.

Spalio 23 dieną Vilniaus universiteto bibliotekoje surengta popietė, skirta prisiminti ilgametį Vilniaus universiteto bibliotekos bičiulį ir mecenatą profesorių Ginutį Procutą.

Šiais metais sukanka 450 metų, kai Lietuvoje įsikūrė Jėzaus Draugija – jėzuitai. Minėdama šią sukaktį, Vilniaus universiteto biblioteka visuomenei pristato parodą „Unus non sufficit orbis: Vieno pasaulio negana“. Spalio 30 d. 16 val. VU bibliotekos Baltojoje salėje vyks parodos atidarymas, kuriame renginio svečiams bus pristatyti dokumentai, supažindinantys su jėzuitų veiklos istorija Lietuvoje ir pasaulyje.

Informuojame, kad š.m. spalio 30 d. Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro konferencijų salėje (Saulėtekio al. 5, Vilnius) vyks Elsevier seminaras apie tinkamiausio publikavimui žurnalo pasirinkimą, naudojant mokslo analitikos įrankį Scopus ir mokslinės leidybos subtilybes.

Ar kada svarstėte, kad visi besidomintys – ne vien akademinės bendruomenės nariai – galėtų prisidėti prie mokslo atradimų ir visuomenei opių problemų sprendimų? Piliečių mokslas sudaro galimybę visuomenei dalyvauti mokslinių tyrimų vykdyme – tiek inicijuoti vietinius projektus, tiek įsitraukti į pasaulinius. „Atvirosios prieigos savaitės 2019“ metu, šiemet vykstančios spalio 21–27 d., norima paskatinti aktyvesnę diskusiją mokslo atvirumo visuomenei klausimu. Savaitės tema – „Kam esame atviri? Lygios galimybės kuriant visiems prieinamas žinias“.