Pradžia: 2026-10-22 16:00

Pabaiga: 2026-10-22 17:00

VU bibliotekos Baltojoje salėje spalio 22 d. 16 val. vyks knygos „Mokslas buvo jo gyvenimo esmė“, skirtos profesoriui Aleksui Stanislovui Girdeniui, sutiktuvės.

Aleksas Girdenis (1936–2011) – lietuvių fonologijos mokyklos kūrėjas, žymus dialektologas, kalbos teoretikas ir pedagogas, išugdęs gausų būrį jaunųjų mokslininkų. Jo mokslinis palikimas – vienas reikšmingiausių Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto indėlių į šiuolaikinę baltistiką. Jo sukurta fonologijos mokykla, fundamentalūs teoriniai veikalai, dialektologiniai tyrimai ir išugdyta mokslininkų karta iki šiol formuoja lietuvių kalbotyros raidą.

Šiais metais, minint 90-ąsias šio iškilaus lietuvių kalbininko gimimo ir 15-ąsias jo mirties metines, išleista knyga kviečia iš naujo pažvelgti į profesoriaus gyvenimą, mokslinę veiklą ir indėlį į lietuvių kalbotyrą. Leidinyje publikuojamos mokslinės veiklos apžvalgos, kolegų, artimųjų ir buvusių mokinių atsiminimai, interviu bei laiškai atskleidžia įvairiapusį profesoriaus portretą – jo mokslinius interesus, erudiciją, humoro jausmą ir ypatingą ryšį su gimtąja Žemaitija.

Sutiktuvėse dalyvaus leidinio sudarytojai, rėmėjai, atsiminimų autoriai, kalbininko sūnus Povilas Girdenis. Renginį ves doc. dr. Vilma Zubaitienė.

Renginys nemokamas. Kviečiami dalyvauti visi norintys.

Pradžia: 2026-10-08 09:00

Pabaiga: 2026-12-11 20:00

Paroda veikia VU bibliotekos Mažojoje ekspozicijoje XXI–XXII (Universiteto g. 3, III a.) iki 2026 m. gruodžio 11 d.

Vytautas Mažiulis (1926 – 2009) – Lietuvos mokslininkas, ilgametis Vilniaus universiteto profesorius, pasaulinio garso prūsų ir kitų baltų kalbų tyrėjas, vienas Lietuvos pokario baltistikos ir indoeuropeistikos mokyklos kūrėjų.

V. Mažiulis mokėsi Dusetų progimnazijoje, kur jo potraukį kalboms pastebėjo mokytojas Bagdonas Chmelevskis, didelis eruditas, dėstęs lotynų kalbą, skatinęs mokytis ir graikų kalbos, domėtis istorija. 1947 baigęs Rokiškio berniukų gimnaziją ir išmokęs lotynų, vokiečių kalbų (fakultatyviai dar studijavo graikų, prancūzų ir anglų kalbas), pradėjo klasikinės filologijos studijas Vilniaus universitete, kurias baigė 1952. Čia V. Mažiulio mokytoju ir autoritetu buvo profesorius Jonas Dumčius – dėstęs graikų kalbą ir jos istorinę gramatiką, antikinę literatūrą. 1952–1955 V. J. Mažiulis – Maskvos universiteto Bendrosios ir lyginamosios istorinės kalbotyros aspirantas. 1956 apgynė filologijos mokslų kandidato disertaciją „Lietuvių skaitvardžiai ir baltų skaitvardžių santykis su kitų indoeuropiečių kalbų skaitvardžiais“ ir įgijo baltisto ir indoeuropeisto išsilavinimą.

Daugiau nei 40 metų V. J. Mažiulis dėstė Vilniaus universitete, skaitė svarbiausius baltistikos, indoeuropeistikos, bendrosios kalbotyros dalykus.

Pagrindinis jo mokslinių tyrimų objektas – baltų kalbos, daugiausia prūsų kalba, etimologija, senieji baltų ir slavų kalbų santykiai, baltų prokalbės formų rekonstrukcija.

Svarbiausi akademiko V. J. Mažiulio mokslo darbai: dviejų tomų veikalas „Prūsų kalbos paminklai“ (1966; 1981), keturių tomų „Prūsų kalbos etimologijos žodynas“ (1988–1997 ir 2012), „Prūsų kalbos istorinė gramatika“ (2004). Paskelbta daugybė straipsnių lietuvių ir užsienio mokslo žurnaluose.

Mokslininkas yra recenzavęs daugelį baltų ir indoeuropiečių kalbotyros darbų. Daug dėmesio skyrė kalbiniam švietimui – straipsniai „Moksle ir gyvenime“, „Mūsų kalboje“, enciklopedijose apie baltų gentis ir jų kalbos ypatybes, pasaulio kalbas, ypač senąsias, baltistikos bei kalbotyros laimėjimus, kai kurių žodžių kilmę, kalbotyros terminus ir kt.

V. J. Mažiulis 1976 išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu (akademiku). 1976 – Mainco (Vokietija) mokslo ir literatūros akademijos nariu korespondentu, 1986 m. – Milano kalbininkų draugijos nariu korespondentu, 1991 – Latvijos universiteto garbės daktaru. Už nuopelnus mokslui V. J. Mažiulis 2003 apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Pradžia: 2026-10-21 10:00

Pabaiga: 2026-10-21 14:00

Spalio 21 d. (trečiadienį), minint Tarptautinę atvirosios prieigos savaitę, Vilniaus universiteto biblioteka kviečia į VU skatinimo už reikšmingą indėlį į atvirąjį mokslą konkurso renginį. Jo metu šių metų konkurso dalyviai pristatys savo projektus, iniciatyvas ir kitas veiklas, atskleidžiančias, kaip atvirojo mokslo principai įgyvendinami praktikoje. Renginio pabaigoje bus paskelbti 2026 m. konkurso nugalėtojai.

Trumpųjų pranešimų sesijos suteiks galimybę per vieną renginį susipažinti su įvairiomis VU bendruomenėje vykdomomis veiklomis ir apie jas išgirsti iš pačių autorių.

Renginio informacija:

• Data ir laikas: spalio 21 d. (trečiadienį) 10.00–14.00 val.
• Vieta: VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC), C321 salė, Saulėtekio al. 5, Vilnius
• Registracija: registracijos forma

Kviečiame registruotis ir dalyvauti VU bendruomenės narius bei visus besidominčius atviruoju mokslu.

Daugiau informacijos: čia 

Pradžia: 2026-10-05 09:00

Pabaiga: 2026-10-30 20:00

Minint iškilaus evangelikų liuteronų kunigo, teologo ir lietuvių raštijos puoselėtojo Martyno Liudviko Rėzos 250-ąsias gimimo metines, Olštyno valstybinis archyvas kartu su Lietuvos valstybės istorijos archyvu parengė kilnojamąją parodą „Martynas Liudvikas Rėza“. Ją iki spalio 30 d. jau galima pamatyti Vilniaus universiteto bibliotekos galerijoje (Universiteto g. 3, III a.).

Keturiolikos stendų paroda atskleidžia M. L. Rėzos akademinį kelią – nuo smalsaus Karaliaučiaus universiteto studento iki profesoriaus, prorektoriaus ir Lietuvių kalbos seminaro vadovo. Ekspozicijoje pristatomi archyviniai dokumentai (atspaudai) ne tik nušviečia reikšmingiausius jo mokslinės ir visuomeninės veiklos etapus, bet ir supažindina su M. L. Rėzos testamento nuorašu bei jo vardu įsteigto studentų paramos fondo dokumentais. 

Daugiau informacijos pasirinkus šią nuorodą.

Pradžia: 2026-10-22 18:30

Pabaiga: 2026-10-22 20:00

Pradžia: 2026-10-22 13:00

Pabaiga: 2026-10-22 14:35

Spalio mėnesį į ekranus sugrįžta tarptautinis dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“. Organizatorių kruopščiai atrinkti festivalio filmai kasmet pasakoja tikras istorijas apie tikrus gyvenimus – nuo pasaulį keičiančių įkvepiančių žmonių iki neįtikėtinų ir kontroversiškų nutikimų. Filmus galima žiūrėti ne tik kino salėse ir internete, bet ir prisijungus prie nemokamų peržiūrų įvairiose Lietuvos bibliotekose, tarp jų ir Vilniaus universiteto bibliotekoje.

Spalio 22 d. Centrinėje bibliotekoje (J. Lelevelio salė, Universiteto g. 3) bus galima pamatyti filmą:

„80 piktų žurnalistų“ | Rež. András Földes, Anna Kiss |

Vengrija, Vokietija, Čekijos Respublika, Danija, Norvegija, 2026, 94 min. 

Įtraukiantis ir įtemptas pasakojimas apie žmones, pasirinkusius neprarasti savo balso net tada, kai korumpuota politinė sistema meta maksimalias pastangas nutildyti laisvą žodį. Iš vidaus stebėdamas bandymą susidoroti su nepriklausomu Vengrijos žinių portalo žurnalistų kolektyvu, vienas jo narių fiksuoja kolegų pasipriešinimą ir naujo nepriklausomo naujienų portalo gimimą. Įtaigus, asmeninių patirčių ir įžvalgų prisotintas pasakojimas primena, kad demokratija prasideda nuo drąsos užduoti nepatogius klausimus, nebijant milžiniškos kainos, kurią gali tekti sumokėti už šį pasirinkimą.

Kalba: vengrų | Subtitrai: lietuvių, anglų

Apie visus bibliotekoje rodomus filmus skaitykite čia. 

Pradžia: 2026-10-21 16:00

Pabaiga: 2026-10-21 17:10

Spalio mėnesį į ekranus sugrįžta tarptautinis dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“. Organizatorių kruopščiai atrinkti festivalio filmai kasmet pasakoja tikras istorijas apie tikrus gyvenimus – nuo pasaulį keičiančių įkvepiančių žmonių iki neįtikėtinų ir kontroversiškų nutikimų. Filmus galima žiūrėti ne tik kino salėse ir internete, bet ir prisijungus prie nemokamų peržiūrų įvairiose Lietuvos bibliotekose, tarp jų ir Vilniaus universiteto bibliotekoje.

Spalio 21 d. Centrinėje bibliotekoje (J. Lelevelio salė, Universiteto g. 3) bus galima pamatyti filmą:

„Bialiackis“ | Rež. Eimantas Belickas |

Lietuva, 2026, 70 min. 

2020 m. Baltarusijos visuomenė išėjo į gatves ir daug kas nustebo: iš kur visa tai? Kai atrodė, jog nebėra vilties, ilgametis žmogaus teisių ir demokratijos gynėjų darbas ėmė duoti vaisių. Vienos iš pagrindinių Baltarusijos žmogaus teisių organizacijų įkūrėjo Alesio Bialiackio, dešimtmečiais oponavusio autoritarinei šalies valdžiai pastangos, ryžtas ir užsispyrimas tūkstančius žmonių įkvėpė nenuleisti rankų.

Tačiau šis filmas – ne apie politinius įvykius ir režimo nusikaltimus. Tai intymus garsaus disidento, žmogaus teisių gynėjo ir Nobelio taikos premijos laureato portretas, kuriamas per žmones, kurie lydėjo jį tiek gyvenime, tiek veikloje, bei atskleidžiantis, kaip įsipareigojimas žmogaus teisėms išlieka tvirtas net ir laikui bėgant.

Po filmo peržiūros vyks diskusija su kviestiniu svečiu filmo tema.

Kalba: baltarusių, rusų, anglų | Subtitrai: lietuvių

Apie visus bibliotekoje rodomus filmus skaitykite čia. 

Pradžia: 2026-10-12 13:00

Pabaiga: 2026-10-12 14:40

Spalio mėnesį į ekranus sugrįžta tarptautinis dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“. Organizatorių kruopščiai atrinkti festivalio filmai kasmet pasakoja tikras istorijas apie tikrus gyvenimus – nuo pasaulį keičiančių įkvepiančių žmonių iki neįtikėtinų ir kontroversiškų nutikimų. Filmus galima žiūrėti ne tik kino salėse ir internete, bet ir prisijungus prie nemokamų peržiūrų įvairiose Lietuvos bibliotekose, tarp jų ir Vilniaus universiteto bibliotekoje.

Spalio 12 d. MKIC (Konferencijų salė, Saulėtekio al. 5, Vilnius) bus galima pamatyti filmą:

„Didžioji patriotų kelionė“ | Rež. Robin Kvapil |

Čekija, Slovakija, Ukraina, 2025, 100 min. 

Liaudies išmintis byloja: „Geriau kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti.“ Į režisieriaus skelbimą „Manai, kad karas Ukrainoje – apgaulė? Tapk filmo herojumi“ atsiliepia trys filmo veikėjai – Nikola, Ivo ir Petra. Jie žavisi V. Putinu, nemėgsta Europos Sąjungos ir abejoja karu Ukrainoje. Kelionėje nuo Kyjivo priemiesčių iki nuolat bombarduojamo Charkivo jie akis į akį susiduria su asmeniniams įsitikinimams prieštaraujančia realybe.

Ar įmanomas racionalus dialogas su žmonėmis, metų metais vartojančiais Rusijos propagandą ir keisčiausias sąmokslo teorijas?

Kalba: čekų, anglų, ukrainiečių, rusų | Subtitrai: lietuvių, anglų

Apie visus bibliotekoje rodomus filmus skaitykite čia. 

Pradžia: 2026-10-08 13:00

Pabaiga: 2026-10-08 14:40

Pradžia: 2026-10-15 16:00

Pabaiga: 2027-02-19 17:00

Minint 225-ąsias Motiejaus Valančiaus gimimo metines, Vilniaus universiteto bibliotekoje spalio 15 d. 16 val. bus atidaroma paroda „Motiejus ir biblioteka“. Ji kviečia į garsiąją XIX a. Lietuvos istorinę asmenybę pažvelgti ne tik kaip į įtakingą visuomenės veikėją, Žemaičių vyskupą, bet kaip į smalsų skaitytoją, reiklų komentatorių, eruditą, istoriką, cenzorių ir aistringą knygų mylėtoją.

M. Valančius tarnystę Dievui derino su aktyvia švietėjiška, literatūrine ir visuomenine veikla: steigė mokyklas, rūpinosi knygų leidyba, inicijavo blaivybės sąjūdį, pats rašė kūrinius. Tačiau jo asmenybę atskleidžia ne tik darbai ir tekstai, bet ir paties knygose palikti įrašai – pastabos, vertinimai, nurodymai būsimiems skaitytojams, padėkos ir replikos.

VU bibliotekoje saugoma daugiau kaip trys dešimtys leidinių su išlikusiais M. Valančiaus komentarais. Būtent jie tampa pagrindine parodos ašimi ir leidžia pažvelgti į vyskupą kaip į gyvą, smalsų, kritišką, kartais ironišką, o kai kada – itin kandų skaitytoją.

„Gniuždo jaunuolių dominikonų protą ir dargi nenorom kvailina“ – šią negailestingą M. Valančiaus pastabą lankytojai išvys šalia vieno šv. Tomo Akviniečio veikalo. Tačiau prie kito jis rašo jau visai kitaip: autoriaus – šv. Hilarijaus Puatiečio „užsidegimas ir proto aštrumas nušvinta visuose kūriniuose“. Paraštėse netrūks ir pamąstymų, netikėtų įžvalgų apie gyvenimą, žmogų ir tikėjimą.

Paroda kvies patyrinėti ir pačius senuosius dokumentus – XV–XIX a. knygas ir rankraščius. Kartu jie supažindins su knygos, tarpkonfesinių polemikų, bažnytinės ir valstybinės teisės istorija.

Parodos vieta: VU biblioteka, P. Smuglevičiaus salė (Universiteto g. 3, I a.).

Paroda veiks iki 2027 m. vasario 19 d. 

Daugiau informacijos: čia

Pradžia: 2026-09-18 18:30

Pabaiga: 2026-09-18 19:30

Pradžia: 2026-09-29 10:00

Pabaiga: 2026-09-29 14:00

Kiek iš tiesų galima pasitikėti moksline publikacija vien todėl, kad ji paskelbta žinomame žurnale? Kaip atpažinti abejotinas leidybos ir citavimo praktikas? Ir kokių naujų iššūkių mokslinių tyrimų sąžiningumui kelia generatyvinis dirbtinis intelektas (DI)?

Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus ieškosime rugsėjo 29 d. 10 val. VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC) vyksiančiuose interaktyviuose mokymuose-dirbtuvėse. Numatoma mokymų trukmė – 4 val. (į mokymų trukmę įeina pietų pertraukos laikas). Juos ves Braitono universiteto (University of Brighton) mokslometrijos tyrėja dr. Barbara S. Lancho Barrantes.

Mokymuose bus kalbama apie grobuoniškus žurnalus, paper mills, autorystės pardavimo schemas, fiktyvų recenzavimą, citavimo manipuliacijas ir probleminius publikacijų atšaukimo atvejus. Dalyviai nagrinės, kodėl tyrėjai publikuojasi abejotinos reputacijos žurnaluose, ar neetiškų praktikų pasitaiko ir patikimais laikomuose leidiniuose, kaip probleminės publikacijos bei jų citavimas veikia mokslinę komunikaciją ir kokius iššūkius akademinei leidybai kelia DI.

Lektorės pristatymas bus derinamas su praktinėmis užduotimis ir diskusijomis. Dalyviai nagrinės realias situacijas, mokysis atpažinti įspėjamuosius ženklus ir dalysis patirtimi bei gerosiomis praktikomis.

Mokymai skirti mokslininkams, dėstytojams, doktorantams, studentams, su mokslinių tyrimų ir akademinės leidybos procesais dirbantiems specialistams bei kitiems VU bendruomenės nariams, besidomintiems mokslinių tyrimų sąžiningumu.

Dalyviams būtina registracija. Mokymai vyks anglų kalba. Turintys galimybę kviečiami atsinešti nešiojamąjį kompiuterį, nes bus galimybė praktiškai išbandyti laisvai prieinamus įrankius.

Apie lektorę

Dr. Barbara S. Lancho Barrantes – Braitono universiteto vyresnioji lektorė ir mokslometrijos tyrėja. Jos mokslinių interesų sritys apima citavimo analizę, bibliometriją ir mokslometriją, mokslinės tiriamosios veiklos vertinimą, mokslinę komunikaciją ir mokslinių tyrimų sąžiningumą. Ji taip pat dalyvauja tarptautiniame projekte „SciFraud“, kuriame tiriamos netinkamos praktikos mokslinėse publikacijose ir jų atpažinimas.

Mokymus organizuoja Vilniaus universiteto biblioteka. Mokymai finansuojami Mokytis žaVU iniciatyvos.

Pradžia: 2026-09-19 14:00

Pabaiga: 2026-09-19 21:00

Pradžia: 2026-09-07 16:00

Pabaiga: 2026-10-23 21:00

Rugsėjo 7 d. 16 val.  VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro (MKIC) vestibiulyje bus atidaryta fotografijų paroda „Kelias: po visko“.

Ši paroda – tai juodi ir balti žmonių, įveikusių labai sunkias gyvenimo situacijas, portretai. Kiekvienas veidas čia liudija ne praeities skausmą, o išlikimą, stiprybę ir galimybę pradėti iš naujo.
Kadruose nėra kaukių ir triukšmo – tik žmogus, jo žvilgsnis ir tyla, kurioje telpa visa patirtis. Tai žmonės, kuriuos tam tikru momentu palietė gerumo ranka: ištiesta pagalba, supratimas, saugus buvimas šalia.
Paroda kviečia sustoti ir pamatyti ne „problemą“, o žmogų – tokį, koks jis yra šiandien. Po visko galima ne tik išlikti, bet ir likti atvira širdimi.
Ekspozicija dėliojama kaip kelionė nuo vaikystės trapumo, per jaunystės kulminaciją, iki brandos ir senatvės liudijimo – kad po visko galima likti žmogumi.
Parodą pristatys VšĮ „Gerumo rankos“ atstovai, kurie pakvies pasiklausyti ir paskaitos apie pagalbos suteikimą žmonėms, susiduriantiems su sudėtingomis gyvenimo situacijomis.

Parodą pamatyti bus galima iki spalio 23 d.
Atidarymo renginyje kviečiami dalyvauti visi norintys. Įėjimas laisvas.

Daugiau informacijos: https://gerumorankos.lt/paroda. 

Pradžia: 2026-05-21 13:00

Pabaiga: 2026-05-21 14:00

Gegužės 21 d., ketvirtadienį, 13 val. Vilniaus universiteto bibliotekoje vyks seminaras, skirtas tradicinės turkų knygrišystės meno pažinimui. Renginio metu bus pristatomos istorinės islamo knygos meno tradicijos, knygų įrišimo technologijos bei dekoravimo principai, formavęsi nuo ankstyvųjų islamo civilizacijos laikų iki Osmanų imperijos klestėjimo periodo.

Seminaro dalyviai susipažins su tradicinėmis knygrišystės medžiagomis ir įrankiais – odiniais viršeliais, marmuruotais priešlapiais, dekoratyviniais elementais, auksavimo technikomis bei ornamentikos komponavimo principais. Demonstracijų metu bus pristatomi pagrindiniai knygos įrišimo etapai ir klasikiniai osmanų dekoravimo motyvai.

Seminaro metu taip pat bus parengta paroda, kurioje eksponuojami darbai atskleis knygrišystę kaip unikalią meno, amato ir kultūros istorijos sintezę, liudijančią aukštą tradicinės turkų knygos meno meistrystę.

Renginio trukmė: 1 val.

Vieta: Vilniaus universiteto biblioteka, P. Smuglevičiaus salė, Universiteto g. 3, Vilnius.

Seminarą ir parodą pristato dr. Yasin Çakmak (Mimar Sinan dailės universitetas, Dailės fakultetas, Tradicinių turkų menų katedra).

Renginys vyks turkų kalba su vertimu į anglų kalbą. Įėjimas laisvas. 

Pradžia: 2026-05-06 10:00

Pabaiga: 2026-08-31 18:00

Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje (Universiteto g. 3, III a.) veikia Vilniaus kolegijos menų ir dizaino fakulteto studentų grafikos darbų paroda.

Kolegijos studentai antrame kurse gali studijuoti dalyką GRAFIKOS TECHNIKOS. Tai yra laisvai pasirenkamas dalykas ir jį gali studijuoti visi norintys studentai iš įvairių kolegijos fakultetų, kurių šiuo metu yra dešimt. Grafikos technikų paskaitų metu studentai susipažįsta su įvairiomis grafikos meno rūšimis – nuo klasikinės grafikos iki šiuolaikinių, paremtų naujomis medžiagomis ir technologijomis. Pavyzdžiui, nors linoraižinys yra klasikinė grafikos technika, bet ją galima naudoti labai išradingai: spausdinti redukciniu būdu, naudoti dupleksą, spausdinti kaip giliaspaudę grafiką ir pan. Darbas su įvairiomis medžiagomis ir spausdinimo būdais lavina vaizduotę, ugdo kūrybiškumą ir loginį mąstymą. Klišė, nuo kurios spausdinamas grafikos darbas, yra veidrodinė atspaustam lakštui. Studentas, kurdamas piešinį, kurį vėliau perkels ant medžiagos, turi gerai jausti kompoziciją, dėmių ir tekstūrų poveikį, išmokti naudotis kaltukais ir raižikliais. Grafikos meno kalba nuo linoraižinio iki oforto yra labai turtinga savo raiškos būdais, patraukli akiai ir žadinanti smalsumą – o kaip tai padaryta?

Kuratorė: dailininkė grafikė Virginija Kalinauskaitė.

Pradžia: 2026-05-06 10:00

Pabaiga: 2026-08-31 18:00

Pradžia: 2026-05-12 16:00

Pabaiga: 2026-09-30 17:00

Vilniaus universiteto (VU) Gamtos istorijos katedros įkūrimo 245 m. sukakčiai paminėti gegužės 12 d. 16 val. Vilniaus universiteto bibliotekoje atidaroma paroda Historia naturalis: gamtos mokslai Vilniaus universitete 1781–1832 m. Ji kvies lankytoją leistis į spalvingą gamtos pažinimo kupiną kelionę, kurioje ne tik bus galima pamatyti VU bibliotekoje saugomus su šios katedros veikla susijusius dokumentus, gamtos mokslininkų leidinius, bet išvysti ir autentiškus objektus iš VU Zoologijos, VU Geologijos, VU muziejų ir VU Herbariumo rinkinių.  

Parodos vieta: VU biblioteka, P. Smuglevičiaus salė (Universiteto g. 3, I a.)

Atidarymas: 2026 gegužės 12 d. 16 val. Įėjimas laisvas, dalyvauti kviečiami visi norintys. 

Paroda veiks iki rugsėjo 2026 m. rugsėjo 30 d. Lankymo laikas: pirmadieniais-ketvirtadieniais nuo 9:00 iki 17:00; penktadieniais nuo 9:00 iki 15:45. 

Daugiau informacijos apie renginį rasite pasirinkę šią nuorodą.

Pradžia: 2026-04-27 09:00

Pabaiga: 2026-05-14 20:00

Kviečiame aplankyti karo fotografo Tado Dambrausko atminimui skirtą parodą „Lietuvos kariuomenė fotografijoje 2025“. Ši ekspozicija suteikia galimybę iš arčiau susipažinti su Lietuvos kariuomenės bei šalyje dislokuotų NATO sąjungininkų karių veikla: pratybų dinamika, valstybinėmis šventėmis bei kasdienės tarnybos akimirkomis.

Krašto apsaugos ministerijos jau 21-ąjį kartą organizuojamas konkursas sulaukė rekordinio dėmesio – 79 fotografai pateikė daugiau nei 500 nuotraukų. Ekspertų komisija įvertino darbus ir atrinko 59 stipriausius kadrus, suskirstytus į keturias temines kategorijas: „Kario portretas“, „Kariniai veiksmai“, „Kariuomenės šventės ir kasdienybė“ bei „Technika ir ginkluotė“.

Šioje parodoje išvysite 12 pačių geriausių fotografijų – bus eksponuojama po 3 prizines vietas pelniusius kadrus iš kiekvienos minėtos kategorijos. Lietuvos kariuomenė – neatsiejama valstybės ir visuomenės dalis, o fotokonkurso nuotraukose ji atsiskleidžia kaip gyva, artima ir bendruomeniška.

Paroda eksponuojama VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro (MKIC) erdvėse nuo balandžio 27 d. iki gegužės 14 d. Ją aplankyti galite kiekvieną savaitės dieną nuo 9.00 iki 20.00 val. Adresas: Saulėtekio al. 5, Vilnius.

Pradžia: 2026-04-22 15:00

Pabaiga: 2026-04-22 16:30

Minėdami Piliečių mokslo mėnesį, kviečiame į nuotolinę prof. Alan Irwin, mokslininko, kuris 1995 m. pirmas pavartojo sąvoką ,,piliečių mokslas“, paskaitą „Piliečių mokslo įvairovė“ (The Many Faces of Citizen Science).

Piliečių mokslas šiandien – tai ne tik paukščių stebėjimas ar duomenų rinkimas. Piliečių mokslas apima daug skirtingų veiklos formų – nuo visuomenės įsitraukimo renkant mokslinius duomenis iki pačių bendruomenių inicijuojamų projektų. Paskaitoje prof. Alan Irwin apžvelgs piliečių mokslo veiklų spektrą ir atsakys į klausimus, kurie šiuo metu yra svarbūs tiek akademinei, tiek plačiajai bendruomenei ir visuomenei. Kas sieja tokias skirtingas piliečių mokslo iniciatyvas – nuo duomenų rinkimo iki bendruomeninių kuriamų projektų? Kokios su piliečių mokslu susijusios tendencijos ryškėja Europoje, kaip piliečių mokslas tampa vis įtraukesnis ir įvairesnis? Ir, galiausiai, ko iš piliečių mokslo galime tikėtis ateityje?

Apie pranešėją:

Prof. Alan Irwin – vienas įtakingiausių mokslo ir visuomenės santykių tyrinėtojas pasaulyje. Jis yra vienas iš piliečių mokslo (citizen science) sąvokos kūrėjų, ypač išgarsinęs šį terminą 1995 m. knygoje „Piliečių mokslas“ (Citizen Science). Jis yra Orhuso universiteto (Danija) tyrimų ir tyrimų politikos studijų centro, taip pat Kopenhagos verslo mokyklos Organizacijų katedros profesorius. Jis pirmininkavo Europos Komisijos savitarpio mokymosi programai „Piliečių mokslo iniciatyvos: politika ir praktika“ ir šiuo metu vadovauja Danijos karališkosios mokslų ir literatūros akademijos komitetui „Mokslas visuomenėje“. Jo knyga Citizen Science (1995) tapo pamatiniu darbu, o šiandien jis aktyviai formuoja ES politiką, kaip integruoti piliečių mokslą į Horizon Europe programą.

Renginio informacija:

Renginys vyks 2026 m. balandžio 22 d. (trečiadienis) 15 val. Microsoft Teams platformoje. Kalba: anglų

Registracija: čia