Vilniaus universiteto biblioteka
Vilniaus universiteto biblioteka
Vilniaus universiteto bibliotekos Galerijoje (Universiteto g. 3, III a.) spalio 19 d. 17 val. bus atidaryta konkurso „Špūren / Pėdsakai“ paroda. Daugiau apie parodą skaitykite čia >>
Turite klausimų apie mokslo projektų finansuotojų atvirosios prieigos reikalavimus, mokslinių tyrimų duomenis, atvirąjį mokslą, atvirąją prieigą? Spalio 27 d. nuo 9.30 iki 11.30 val. prisijunkite prie klausimų – atsakymų sesijos. Užsukite trumpam jums patogiu laiku, arba klausykitės visos sesijos. Konsultuos Vilniaus universiteto bibliotekos informacijos vadybininkės Eglė Juodė ir dr. Gintė Medzvieckaitė.
Vieta: MS Teams. Prisijungimo nuoroda užsiregistravusiems dalyviams bus išsiųsta elektroniniu paštu. Registracija>>
Tai Atvirosios preigos savaitės renginys. Daugiau skaitykite čia>>
Spalio 26 d. nuo 13.15 val. biblioteka kviečia susitikti VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro (MKIC) konferencijų salėje ir pažaisti edukacinį žaidimą „Leidybos spąstai“!
Tai yra paprastas žaidimas, išmokantis nepaprastų dalykų – kaip atrodo atvirosios licencijos? Į kokią talpyklą man pasidėti savo mokslinių tyrimų duomenis ir disertaciją? Kam priklauso autoriaus teisės į mokslo darbą, kurį parašiau universitete?
Tai Atvirosios preigos savaitės renginys. Daugiau skaitykite čia>>
Konferencija vyks spalio 26 d. 9.30 val., Saulėtekio al. 5 - Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC).
Renginio programa:
9.30 – 10.00 Pasitikimo kava
10.00 Sveikinimo žodis Vilniaus universiteto bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė
10.10 Leidinių skaitmeninimas projekte EODOPEN: atverkime paslėptas žinias! Mokslinės komunikacijos ir technologijų departamento direktorė dr. Žibutė Petrauskienė
10.25 Europos Sąjungos direktyvos, LR įstatymai ir tvarkos, sudarantys sąlygas leidinių skaitmeninimui ir viešinimui Intelektinės teisės ekspertas, profesorius dr. Ramūnas Birštonas.
11.10 Kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, duomenų bazės naudojimas Lietuvoje Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė Rita Pikūnaitė
12.00 Pietūs
Tai Atvirosios preigos savaitės renginys. Daugiau skaitykite čia>>
Pasiteiravimui:
Paroda skirta prof. Antonui Antonovičiui (1910–1980) ir jo monografijos „Baltarusių tekstai, rašyti arabų rašmenimis, ir jų grafikos bei ortografijos sistema“ (1968) 55-osioms išleidimo metinėms bei prof. Valerijaus Čekmono (1937–2004) 85-osioms gimimo metinėms paminėti.
Antonas Antonovičius (1910–1980) – baltarusių kalbos tyrėjas, lenkų kalbos Vilniaus universitete dėstytojas, profesorius, yra gana jaunos mokslinių tyrimų srities – kitabistikos – įkūrėjas. Profesorius A. Antonovičius 1968 m. išleido monografiją „Baltarusiški tekstai, rašyti arabiškais rašmenimis, ir jų grafinė ir ortografinė sistema“. Mokslininkas, etnine kilme baltarusis, atkakliai puoselėjo baltarusių kalbą ir kultūrą, savo tyrimais įnešė svarų indelį į totoristikos sritį. Jo monografija tapo pagrindiniu vadovėliu visiems Lietuvos totorių kultūrinio paveldo – rankraščių tyrėjams. Būtent jo dėka XXI a. pradžioje susiformavo ir atskira mokslo šaka – kitabistika. Kitabas arabų kalba reiškia knyga. Dar XIX a. viduryje specialistai atkreipė dėmesį į senuosius Lietuvos totorių rankraščius (kitabus, chamailus, tefsyrus bei tedžvidus), surašytus arabų, turkų, baltarusių ir lenkų kalbomis, bet arabiškais rašmenimis. Kryptingos šių rankraščių studijos prasidėjo tik XX a. antrojoje pusėje, kai buvo imtasi grafinės, tekstologinės ir teminės rankraščių analizės (A. Antonovič, Cz. Łapicz, G. Miškinienė, J. Kulwicka-Kamińska, A. Drozd, P. Suter). Visus šiuos tyrimus pastūmėjo būtent atrastas ir visuomenei pristatytas Keturiasdešimt Totorių kaimo kitabas, mokslinėje literatūroje labiau žinomas kaip Ivano Luckevičiaus kitabas. A. K. Antonovičius savo kelią į filologiją pradėjo būtent nuo Ivano Luckevičiaus kitabo.
А. K. Antonovičius 1942–1944 m. dirbo I. Luckevičiaus Baltarusijos muziejuje. Būtent čia būsimasis mokslininkas sužinojo apie ypatingų rankraštinių knygų baltarusių kalba, parašytų arabiškais rašmenimis, egzistavimą. Susipažinęs su I. Luckevičiaus kitabu, A. Antonovičius užsidegė noru tyrinėti šiuos rankraščius. 1945 m. A. Antonovičius įstojo į Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą. Tačiau dėl nepalankaus požiūrio į religinio turinio rankraščius jis galėjo šią temą gvildenti tik septintajame dešimtmetyje.
Profesorius A. K. Antonovičius Vilniaus universitete dirbo 35 metus. Mokslininko gyvenimo ir kūrybos kelias, nenuilstama profesinė veikla liudijo, kad ne tik prieškario, bet ir vėlesniais metais Vilnius išlaikė vieno iš tradicinių baltarusių kultūros centrų reikšmę. A. Antonovičiaus Lietuvos totorių rankraščių tyrimai, tokie reikšmingi baltarusių kalbos istorijai, atnešė mokslininkui ne tik europinę šlovę, bet ir tapo tradiciniais Vilniaus universitete. Mokslininko vardas visiems laikams įrašytas į universiteto istoriją, taip pat į Lietuvos ir Baltarusijos kultūros ryšių istoriją.
Valerijaus Čekmonas (iki 1982 m. lapkričio – Čеkтanas, slavų kalbomis Чекман. Чэкман, Czekman) – žinomas slavistas, Lietuvos slavistikos mokyklos pradininkas, humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Slavų filologijos katedros profesorius, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Kultūrinių bendrijų studijų centro direktorius, žurnalo „Slavistica Vilnensis“ atsakingasis redaktorius, daugiau kaip 200 mokslinių darbų, publikuotų įvairiuose Rusijos, Baltarusijos, Lietuvos, Lenkijos, Švedijos, Norvegijos, Makedonijos, JAV ir kitų šalių mokslo leidiniuose, autorius.
V. Čekmonas gimė 1936 m. gruodžio 26 d. (oficiali data – 1937-10-25) Ukrainoje, Čerkasų srities Monastyriščeno rajono Zavaljės kaimo mokytojų Anastasijos ir Nikolajaus Čekmanų šeimoje. 1948–1955 m. mokėsi Kijevo suvoroviečių mokykloje, vėliau – Maskvos karo mokykloje. Laimei, 1958 m. demobilizavosi ir įstojo į Černovicų universitetą, kuriame galutinai pasirinko filologo kelią. Studijų nebaigęs, nuo 1963 m. sausio pradeda dirbti rusų ir vokiečių kalbų mokytoju Ignalinos rajono Šiulėnų aštuonmetėje mokykloje. Mokytojaudamas neakivaizdiniu būdu baigė Rostovo prie Dono universitetą (1964 m.). 1965 metais, porą mėnesių padirbėjęs Latvijos Preilos rajone mokytoju, išvyko į Minską studijuoti aspirantūros. 1968 m. labai sėkmingai apgynė daktaro (tada – mokslų kandidato) disertaciją „Kietųjų ir minkštųjų priebalsių priešpriešos raida baltarusių kalboje: tipologinis ir istorinis lyginamasis tyrimas“. 1968–1979 m. V. Čekmonas dirbo Baltarusijos Jakubo Kolaso kalbotyros institute.
1979 m. vasarą V. Čekmonas su šeima persikelia į Vilnių ir nuo 1979 m. rudens semestro pradeda dėstytojauti Vilniaus universitete, iš pradžių Rusų kalbos katedroje, vėliau nuo 1989 m. iki 1999 m. vadovavo savo iniciatyva ir pastangomis įsteigtai Slavų filologijos katedrai. XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje V. Čekmonas buvo vienas iš Lenkų filologijos katedros Vilniaus universitete įkūrimo iniciatorių, XX–XXI a. sandūroje kelerius metus vadovavo VU Istorijos fakulteto Kultūrinių bendrijų studijų centrui.
Paroda veikia VU bibliotekos Baltojoje salėje (Universiteto d. 3, IV a.) iki 2023 m. lapkričio 1 d.
Rugsėjo 22 d. (penktadienį) 11 val. Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje (IV a., Universiteto g. 3) vyks viešas susitikimas su pasaulinio lygio Taivano rašytoju Wu Ming-Yi. Renginys vyks kinų kalba su vertimu į lietuvių kalbą.
Wu Ming-Yi (1971) 吳明益 – rašytojas, menininkas, dėstytojas ir aplinkosaugos aktyvistas. Plačiai pripažintas vienu žymiausių savo kartos rašytojų, Wu Ming-Yi šešis kartus laimėjo „Open Book“ apdovanojimą, o jo darbai buvo išversti į dvidešimt kalbų. 2018 metais jo novelė „Pavogtas dviratis“ („The Stolen Bicycle“) pateko į tarptautinių „Man Booker“ apdovanojimų ilgąjį sąrašą – jis yra pirmasis taivanietis, kuris pelnė šį pasiekimą. Šiuo metu Wu Ming-Yi dėsto literatūros studijų dalykus Nacionaliniame Dong Hwa universitete (Taivanas).
Renginį organizuoja Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institutas kartu su VU Biblioteka, Taivano sinologijos studijų resursų centru (Taiwan Resource Centre for Chinese Studies), Azijos menų centru ir Vilniaus literatų namais.
VU bibliotekos Komunikacijos kampelyje (Universiteto g. 3, III a.) iki spalio 9 d. veikia paroda „Į Europą: Airija ir ES 1973–2023“, skirta Airijos narystės Europos Sąjungoje 50-mečiui paminėti. Daugiau skaitykite čia>>
Šiais metais studentų itin mylimas VU bibliotekos padalinys Saulėtekyje – Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC) švenčia 10 metų sukaktį. Nuo pat atidarymo pradžios tai – vieta, kurioje įdomiai ir naudingai galima leisti laiką, gilinti žinias, ieškoti atsakymų į reikalingus klausimus, o kartais – tiesiog smagiai būti su draugais. Taigi ir minėdama šią sukaktį biblioteka savo lankytojus kviečia susiburti smagiam bičiuliškam susitikimui – trumpametražio kino vakarui rugsėjo 26 d. 19 val. Repertuare – penki programos Trumpas kinas. Jauno žmogaus dienoraščiai lietuviški filmai, atskleidžiantys jauno žmogaus iššūkius, vidinę stiprybę, baimes ir troškimus, nepriklausomybės siekį bei artimo žmogaus paieškas.
Daugiau apie renginį skaitykite čia >
Pasirinkite pageidaujamą ekskursiją ir prisiregistruokite:
VU bibliotekos galerijoje (Universiteto g. 3, III a.) iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. veikia grafikės Daliutės Ivanauskaitės darbų paroda „Kaligrafijos erdvės“.
Daliutė Ivanauskaitė (g.1958 m.) dirba estampo, mažosios grafikos, ekslibriso, kaligrafijos srityse, yra sukūrusi knygos meno ir grafinio dizaino kūrinių, parodų kuratorė ir katalogų sudarytoja. 1977 m. baigė Kauno J. Naujalio vidurinę meno mokyklą, 1983 m. – VDI (dabar – Vilniaus dailės akademija), grafikos specialybę, nuo 1984 m. dalyvauja parodose. Yra daugelio tarptautinių grafikos parodų dalyvė – dalyvavo daugiau nei trisdešimtyje pasaulio šalių, per šimtą tarptautinių ir grupinių parodų, surengė daugiau kaip dvidešimt personalinių parodų Lietuvoje, JAV, Vokietijoje, Škotijoje, Ispanijoje.
Apdovanota tarptautinėse grafikos parodose: 2019 m. – 39-osios „Mini Print International of Cadaques“ prizininkė, Ispanija; 2012 m. – Raimundo Cela I didysis prizas, Sobralis, Brazilija; 2012 m. – diplomas tarptautinėje ekslibriso parodoje „Donelaičiui – 300“, Vilnius.
Darbai saugomi įvairiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje: Lietuvos nacionaliniame muziejuje; Sakimi meno muziejuje, Okinava, Japonija; Instituto ECOA, Sobralis, Brazilija; Lodzės miesto muziejuje, Lenkija; Biblioteca di Bodio Lomnago, Italija; Katalonijos nacionalinėje bibliotekoje, Barselona, Ispanija; Čiurlionio dailės galerijoje, Čikaga; Lietuvos banke, Vilnius; privačiose kolekcijose. Daugiau skaitykite čia.
VU bibliotekoje veikia net trys Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos (VTDK) studentų parodos.
Mažojoje ekspozicijoje XXI–XXII (Universiteto g. 3, III a.) galima pamatyti grafikos darbų parodą.
VTDK Dizaino fakulteto studentai turi galimybę antrame kurse pasimokyti klasikinės grafikos technikų, taip pat pabandyti su jomis paeksperimentuoti, paieškoti naujų, netikėtų meninių sprendimų. Šioje parodoje eksponuojami studentų darbai, atlikti linoraižinio, moliotipijos, kartono raižinio, oforto technikomis taip pat šabloninės spaudos būdu.
Baltojoje salėje (Universiteto g. 3, IV a.) veikia kaligrafijos ir šrifto darbų paroda. Tai pirmo kurso studentų darbai Vilniaus istorijos tema. Eksponuojamos praktikos metu (DD22D-1 ir DD22D-2 grupių) studentų sukurtos iliustracijos, kurtos bendradarbiaujant su Vilniaus pilių rezervato direkcija. Jau trečius metus iš eilės Pilių direkcijos edukatorė Nerilė Urbonaitė organizuodavo studentams ekskursijas po istorinę Vilniaus širdį – Vilniaus pilių rezervatą bei pristatydavo trumpas istorijas apie Vilniaus praeitį. Duotiems tekstams studentai kūrė iliustracijų seką stengdamiesi atgaivinti įdomesnius istorijų epizodus. Praktikos metu sukurtos iliustracijos lydėdavo istorinius tekstus ir Pilių direkcijos socialiniuose tinkluose. Studentams Vizualinio pateikimo praktiką vedė kolegijos dėstytojos Silvija Kurienė ir Vaida Kunigėlytė. Paroda dedikuota Vilniaus 700 metų jubiliejui.
VU bibliotekos Galerijoje (Universiteto g. 3, III a.) lankytojai kviečiami pamatyti VTDK Dizaino fakulteto Medijų katedros Fotografijos technologijos studijų programos III kurso studentų fotografijų parodą „Mūsų Vilniaus tiltai“.
Dauguma parodos autorių yra ne Vilniaus gyventojai, o atvykę studijuoti į sostinę iš nedidelių miestų ir miestelių, kuriuose tiltų nėra daug, nes jų tiesiog nėra per ką nutiesti. Atvykę į Vilnių jie pamatė, kad jis ne tik pasižymi žaliuojančiomis gatvėmis, bet ir tiltais, kuriuos atrasi kur tik pasisuksi.
Kiekvienas tiltas yra unikalus, jis turi savo gimimo datą, istoriją bei laiko ar žmonių paliktus randus, (juos autoriai nuotraukose paslėpė, parodydami tiltus taip, kaip jie galėjo atrodyti tik ką pastatyti). Į tiltus fotografai pažvelgė kitaip nei įprasta: jie objektyvus nukreipė aukštyn, fiksuodami kaip tiltai atrodo ne iš paradinės pusės, nes norėjo išryškinti jų konstrukcijų ir detalių grožį.
Visas šias bibliotekoje veikiančias parodas galima pamatyti iki rugpjūčio 31 d.
Birželio 16 dieną Vilnius paskęs šurmulyje – per miestą prasiaus Kultūros nakties renginiai. VU biblioteka kviečia nepraleisti progos užsukti ir į Vilniaus universitetą, kur šį vakarą vyks stebuklingi dalykai. Teatralizuotų ekskursijų metu Universiteto bibliotekos salėse ir koridoriuose bus galima sutikti XVI–XIX a. istorines asmenybes, lėmusias Vilniaus ir Lietuvos likimą. Pamatysite Žygimanto ir Barboros meilės istoriją, jėzuitų spektaklį, pagerbiant talentingojo karvedžio Chodkevičiaus pergalę, peštynes su kitatikiais, astronominius stebėjimus, keitusius pasaulio suvokimą. Sužinosite apie zoologijos profesoriaus bandymą patekti į Vilniaus medicinos draugiją, skandalingą bandymą nunuodyti garsųjį botaniką Žaną Žilberą, išgirsite istoriją apie paslaptingą vaiduoklį Universiteto ir bibliotekos erdvėse.
Gali pasitaikyti laiko kilpų ir istorijos iškrovų bei trumpų sujungimų... Saugokitės šmėklų, caro karininkų ir Vilniaus mušeikų!
Teatralizuotą pasakojimą Vilnius vertas Universiteto, o Universitetas – Vilniaus pristatys VU studentai ir darbuotojai.
Reikalinga registracija:
17.00 val. registracija (VU bendruomenei)
17.30 val. registracija (VU bendruomenei)
19.30 val. registracija
20.00 val. registracija
20.30 val. registracija
Susitikimo vieta: Vilniaus universitetas, Universiteto g. 3 (prie centrinio įėjimo). Ekskursijos trukmė – iki 1,5 val. Kontaktas pasiteiravimui: , tel.: (8 5) 268 7133.
Minėdama ypatingą Vilniaus 700 metų sukaktį, Vilniaus universiteto (VU) biblioteka vilniečiams ir miesto svečiams pristato parodą Curriculum Vilnae. Paroda kviečia susipažinti su vertingais miesto istorijos įvykius menančiais dokumentais.
Į savo Curriculum Vitae (CV) žmogus įrašo savo pasiekimus ir tai, kuo labiausiai didžiuojasi. Tad ir kurdami miesto gyvenimo aprašymą, parodos kuratoriai į ekspoziciją sudėjo dokumentus, skirtus šviesiems miesto gyvavimo momentams. Joje beveik nekalbama apie skaudžias patirtis, okupacijas, karus. Ši Vilniaus sukakčiai parengta paroda skirta pasidžiaugti miesto ir valstybės kūrėjais, prisiminti svarbiausius gyvenimo ir raidos etapus. Kaip tikrame CV išvysime miesto kilmės dokumentus, „darbo“ patirtį atskleis raštai, susiję su miesto pirkliais, ir inventoriai, išsilavinimą – senojo Vilniaus universiteto veikla, pomėgius – kultūros ir meno iniciatyvos.
Kada: 2023 05 31 – 2023 10 06
Vieta: VU biblioteka, P. Smuglevičiaus salė (I a.), Universiteto g. 3
Daugiau skaitykite čia.
Vilniaus universiteto biblioteka pristato dviejų dalių skaitmeninį pasakojimą „Akademinis Vilnius: senojo universiteto tezių kultūra“. Jį nuo balandžio 1 d. galima pamatyti Google Arts & Culture platformoje.
Šiais metais Vilniaus universiteto bibliotekoje užbaigtas Senojo Vilniaus universiteto tezių ir disertacijų tyrimas. Tirti jėzuitiškojo laikotarpio (1579–1773 m.) Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomi, universiteto spaustuvėje išleisti baigiamieji darbai, kurie buvo parengti viešam disputui arba už kuriuos suteiktas mokslo laipsnis.
Pasakojimui pasirinktas laikotarpis, apimantis XVII a. pirmąją pusę – tai vienas įdomiausių jėzuitiško universiteto istorijos periodų, kai moksle varžėsi senos ir naujos tendencijos. Šalia viduramžių scholastikos į studijų programas pradėjo skverbtis mokslinės paradigmos, paremtos eksperimentiniais tyrimais ir istoriniais šaltiniais. Šias permainas skatino pirmieji dėstytojai pasauliečiai, pakviesti dėstyti į jėzuitišką universitetą įsteigus naują teisės fakultetą. Įkvėpti pažangių vadovų studentai rengė aukštos kokybės tezes. Daugiau skaitykite: čia
Pasakojimą galite matyti pasirinkę šią nuorodą.
Bibliotekoje veikia grafikės Aušros Čapskytės-Šarauskienės ekslibrisų paroda „Raktas Nr. 1“.
Aušra Čapskytė-Šarauskienė – grafikė, Lietuvos dailininkų sąjungos ir Lietuvos ekslibrisininkų klubo narė. 2005 m. suteiktas Lietuvos meno kūrėjo statusas. Nuo 1994 m. dalyvauja ekslibrisų, iliustracijų ir kt. parodose Lietuvoje ir užsienyje. Yra surengusi ekslibrisų, spalvotos grafikos ir knygų iliustracijų personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Dailininkės kūrinių yra privačiose kolekcijose Lietuvoje, Rusijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, JAV ir kitur.
Paroda veikia VU bibliotekos galerijoje (Universiteto g. 3, III a.) iki 2023 m. gegužės 2 d.
Kovo 29 dieną 16.30 val. Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje vyks knygos „Jonas Karolis Chodkevičius: Impavidus pro patria mori – Bebaimis mirti už tėvynę“ pristatymas. Jame apie vieną garsiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo vadų diskutuos Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, prof. Alfredas Bumblauskas ir knygos autoriai. Renginį moderuos VU bibliotekos Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento direktorė Nijolė Klingaitė Dasevičienė. Daugiau apie renginį kviečiame skaityti čia.
VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro (Saulėtekio al. 5) hole nuo kovo 21 ir balandžio 21 d. dienos galima išvysti menininkės Jolitos Vaitkutės kurtą instaliaciją „(Ne)amžinos vertybės“.
Tarptautinei žemės dienai sukurta instaliacija – tai kaukolė, padengta „sąvartyno žeme“ su joje likusiais plastiko, tekstilės, elektronikos ir kitų šiukšlių elementais. Jos aukštis – beveik du metrai, o sukurti ją autorei užtruko kelis mėnesius. Daugiau apie kūrinį skaitykite čia.
