Pradžia: 2024-10-02 16:00

Pabaiga: 2024-10-16 17:00

Šiais metais spalio 2 d. minime 150-ąsias Mykolo Eustachijaus Brenšteino (Michał Eustachy Brensztejn, 1874–1938), Vilniaus universiteto bibliotekininko, Rankraščių, raižinių ir natų skyriaus vedėjo, Stepono Batoro universiteto garbės daktaro, archyvaro, istoriko, archeologo, etnografo, kolekcininko ir kultūros tyrėjo, gimimo metines. Šia proga spalio 2 d. 16 val. VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje bus atidaryta paroda (veiks iki spalio 16 d.), kurioje lankytojai galės susipažinti ne tik su žymiausiais M. E. Brenšteino publikuotais darbais, bet ir su rankraštiniu tyrėjo palikimu.

Per savo 65-erius gyvenimo metus, iš kurių net 45 buvo skirti literatūrinei-mokslinei veiklai, tyrėjas paliko įspūdingą darbų bibliografiją – daugiau nei 300 pozicijų. Šalia plačių monografijų, apimančių kelis šimtus puslapių, gausu smulkių fragmentų, priedų, pastabų, publicistinių straipsnių ar recenzijų.

VU bibliotekos parengtą ekspoziciją, skirtą M. E. Brenšteinui, pagal temas galima suskirstyti į dvi dalis. Pirmojoje dalyje eksponuojami M. E. Brenšteino asmenį ir darbą reprezentuojantys dokumentai: gimimo liudijimo nuorašas, gyvenimo aprašymas, asmeninė informacija iš jo asmens bylos, taip pat – dienoraščiai, darbo ataskaitos, katalogai, darbą su skaitytojais ir užklausomis atspindinti medžiaga bei kita. Čia pat patenka ir fotografijos, kuriose tyrėjas užfiksuotas prie savo darbo stalo Rankraščių skaitykloje (anuomet ji buvo įsikūrusi dabartinėje Profesorių skaitykloje) arba savo kolegų bibliotekininkų ir Universiteto darbuotojų apsuptyje. Unikalios yra Vilniaus fotografo Vaclavo Žilinskio darytos fotografijos iš M. E. Brenšteino laidotuvių 1938 m. balandžio 1 d. Tai reta proga išvysti pilną laidojimo procesiją – nuo pamaldų Šv. Jonų bažnyčioje, gedulingos procesijos Vilniaus gatvėmis ištaiginga laidojimo karieta iki laidojimo vietos Bernardinų kapinėse. Galima susidaryti vaizdą, kaip buvo laidojami žinomi vilniečiai, mokslo ir kultūros žmonės XX a. I pusėje Vilniuje: kokios buvo tradicijos, apranga, liturginiai reikmenys, kas dalyvavo, kokiu keliu ėjo, kaip atrodė kapas. Tai retai matoma ir dar rečiau tyrinėjama kita Vilniaus miesto istorijos pusė.

Antra parodos dalis skirta tyrinėtojo mokslinei veiklai, kur eksponuojami ne vien žymiausi publikuoti M. E. Brenšteino darbai, bet ir rankraštiniai straipsniai, pastabos ir užrašai, rinkti duomenys būsimiems tyrimams. M. E. Brenšteiną kaip kolekcininką pristato jo surinkta XVII–XIX a. popieriaus, klijuojamo ant knygų viršelių, pavyzdžių kolekcija, kurią sudaro daugiau nei 100 pavyzdžių iš įvairių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vietų.

Maloniai kviečiame dalyvauti parodos atidarymo renginyje (spalio 2 d. 16 val.) ar pamatyti ekspoziciją Jums patogiu metu (ji veiks iki spalio 16 d.).

Pradžia: 2024-09-27 09:00

Pabaiga: 2024-09-27 18:30

Rugsėjo 27 d. VU Mažojoje auloje (Aula Parva) vyks Lietuvos filosofo, vokiečių egzistencializmo tyrinėtojo, filosofinių tekstų vertėjo, eseisto, Vilniaus universiteto profesoriaus Arvydo Šliogerio (1944–2019)  80-mečio jubiliejui skirta konferencija „Kas yra Arvydo Šliogerio filosofija?“. Jos metu veiks paroda, parengta iš Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje A. Šliogerio fonde F23 saugomų rankraštinių dokumentų bei Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomų dokumentų ir Profesoriaus knygų.

Paroda veiks nuo 9.00 val. iki 18.30 val.

Vieta: prie įėjimo į VU Aula Parva (Mažoji aula), Universiteto g. 3., Vilnius. 

Daugiau skaitykite: čia

Pradžia: 2024-06-26 09:00

Pabaiga: 2024-09-15 17:00

VU bibliotekos Baltojoje salėje ir Mažojoje ekspozicijoje XXI–XXII veikia Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Dizaino fakulteto studentų grafikos darbų parodos.

VU bibliotekos Baltojoje salėje (Universiteto g. 3, IV a.) eksponuojami grafikos darbai, atlikti lino raižinio, kartono raižinio, oforto, sausos adatos ir mišriomis grafikos technikomis.

Grafikos menas turi neribotas raiškos galimybes, lavina studentų skonį, ugdo kūrybiškumą. Darbai atliekami įvairiomis medžiagomis. Tai reikalauja atkaklumo, kruopštumo, išradingumo. Visos klasikinės grafikos technikos turi savyje daug potencialios energijos, kuri kinta ir varijuoja ne tik paklusdama dailininko rankai, bet ir atliepdama savo meto lūkesčius.

Paroda veiks iki rugsėjo 10 d.

VU bibliotekos Mažojoje ekspozicijoje XXI–XXII (Universiteto g. 3, III a.) galima išvysti studentės Aistės Rajunčiūtės (specializacija – Leidinių dizainas ir iliustracija) baigiamąjį darbą – autorinės knygos maketą pagal Vinco Krėvės apysaką „Skerdžius“. Darbo vadovė lekt. Virginija Kalinauskaitė.

Paroda veiks iki rugsėjo 15 d.

Pradžia: 2024-06-17 10:00

Pabaiga: 2024-09-15 17:00

Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos Galerijoje galima pamatyti fotografijų parodą „Vilniaus universiteto botanikos sodo 50 metų Kairėnuose“.

Šių metų gegužės 14-ąją Vilniaus universiteto botanikos sodas šventė kūrimo ir auginimo Kairėnuose 50 metų. Ta proga lankytojams atvėrė parodą (iš pradžių – sodo Muziejuje), kuri pasakoja apie reikšmingus sodo raidos etapus. Ekspozicijoje – S. Žilinskaitės, V. Stanevičiaus, A. Ufarto, A. Levicko, I. Raubaitės ir kt. autorių nuotraukos, atskleidžiančios, kaip kadaise žaliavusių pievų ir kemsynų vietose atsirado gausios, įvairios ir išpuoselėtos augalų kolekcijos, sodinamos ir auginamos savo gyvenimą botanikos sodui skyrusių žmonių, kurių kasdienius darbus lydėjo ir smagūs nutikimai. Daugiau skaitykite >>

Pradžia: 2024-06-26 17:00

Pabaiga: 2024-10-10 17:00

Lygiai prieš šimtmetį, rugpjūtį, Kaune, kariuomenės paradų aikštėje, Žaliakalnyje, įvyko pirmoji visos Lietuvos Dainų šventė. Jos vyriausiaisiais dirigentais buvo žymūs kompozitoriai Juozas Naujalis ir Stasys Šimkus. Dainų dienoje tuomet dalyvavo apie tris tūkstančius dainininkų iš visos Lietuvos. Šią vasarą Vilniuje rengiama jubiliejinė Dainų šventė. VU biblioteka prisideda prie iškilios sukakties minėjimo ir birželio 26 dieną P. Smuglevičiaus salėje atidaro parodą Kada aš dainuoju, tada aš laimingas. Ją pamatyti bus galima iki 2024 m. spalio 10 d.

„Nepaprastai malonu, kad šia vasariška paroda prisidėsime prie šurmulingos Dainų šventės, kurią jau visai netrukus pasitiksime Vilniuje. VU bibliotekoje saugoma daug vertingų dokumentų – rankraščių, retų spaudinių, ir kitų, liudijančių šios, neabejoju, visai Lietuvai, reikšmingos šventės istoriją“ – sako Nijolė Klingaitė-Dasevičienė, Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento direktorė. Anot jos, paroda praplės žinias apie lietuvių liaudies dainas, jų rinkimą ir tyrinėjimus, chorinės muzikos reikšmę Lietuvos kultūroje ir kelią pirmosios Dainų šventės link. 

Parodos pavadinimas skamba panašiai kaip eilutės iš XIX amžiaus antrosios pusėje gyvenusio poeto Antano Vienažindžio eilėraščio labai simbolišku pavadinimu – Daina. Anot tyrinėtojų, jos yra A. Vienažindžio credo, dainuojančios sielos esmė ir poeto lemtis, kuri reprezentuoja ir tautos likimą.

Vieni įdomiausių parodos eksponatų – rankraščiai su XIX amžiaus pabaigos–XX amžiaus pradžios folkloro rinkėjų įvairiose Lietuvos vietovėse užrašytomis liaudies dainomis iš Lietuvių mokslo draugijos, kurios iniciatoriumi ir pirmininku buvo Jonas Basanavičius, tautosakos rinkinių, nuo 2013 metų įtrauktų į UNESCO programos Pasaulio atmintis Lietuvos nacionalinį registrą.

Parodos lankytojai taip pat galės išvysti Simono Daukanto, Jono Basanavičiaus, Mato Slančiausko, seserų Elvyros, Mikalinos ir Stefanijos Glemžaičių bei kitų žymių lietuvių tautosakos rinkėjų rankraščių. Parodoje bus eksponuojami keletas leidinių, turinčių ypatingą reikšmę lietuvių liaudies dainų rinkimo, tyrimo ir publikavimo istorijoje. Vienas jų – pirmoji spausdinta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija – XVI amžiaus pabaigoje išleista Motiejaus Strijkovskio Kronika, kurioje yra vieni ankstyviausių lietuvių liaudies dainų paminėjimų.

Daugiau skaitykite čia >>

Pradžia: 2024-05-30 16:00

Pabaiga: 2024-05-30 17:00

Šiais metais Lietuvoje minime Pasaulio Tautų Teisuolės, žydų gelbėtojos Onos Šimaitės 130-ąsias gimimo metines. Ta proga gegužės 30 d. (ketvirtadienį) 16 val. Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos J. Lelevelio salėje organizuojamas renginys, kuriame kviesime prisiminti šią asmenybę klausydamiesi profesionalios pasakojimo mokytojos Mildos Varnauskaitės improvizuotos istorijos, menančios nepaprastą Onos Šimaitės gyvenimą. Renginio programoje – ir Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomo Onos Šimaitės rankraštinio palikimo bei jo pagrindu parengto skaitmeninio pasakojimo pristatymas.

Daugiau apie renginį skaitykite čia >>

Pradžia: 2024-04-30 10:00

Pabaiga: 2024-04-30 11:00

Balandžio 30 d. 10 val. VU biblioteka organizuoja nuotolinę paskaitą „Piliečių mokslas – neišnaudota galimybė Lietuvos mokslininkams?“. Renginį ves Lietuvos Piliečių mokslo asociacijos vadovė dr. Monika Mačiulienė, kuri jau ne vienus metus užsiima aktyvia piliečių mokslo idėjų populiarinimo ir sklaidos veikla ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Džiaugiamės suteikta galimybe piliečių mokslu besidominčiai bendruomenei pristatyti aktualias piliečių mokslo tendencijas, kurios Lietuvoje lieka mokslinių tyrimų periferijoje.

Piliečių mokslo metodas yra visose mokslo srityse taikytinas tyrimo metodas, tad nenuostabu, kad piliečių mokslo projektai stebina savo įvairove, į kurią patenka tiek lokalūs ekosistemų, tiek kosmoso platybių tyrinėjimai. Renginio metu susipažinsite su šia įvairove, piliečių mokslo metodo teoriniais pagrindais, jį grindžiančiais principais ir gerosiomis praktikomis. Taip pat sužinosite, su kokiais iššūkiais ir problemomis susiduria piliečių mokslas, skindamasis kelią ne tik į profesionalių mokslininkų, bet ir į mokslininkų mėgėjų (piliečių) gretas. Kartu ieškosime būdų, kaip skatinti piliečių mokslo idėjų sklaidą Lietuvoje, siekdami, kad akademinė bendruomenė ir patys piliečiai atrastų piliečių mokslą ir pasinaudotų jo teikiamomis galimybėmis, sprendžiant aktualias nūdienos problemas.

Kviečiame registruotis: registracija

Užsiregistravusiems dieną prieš renginį el. paštu bus atsiųsta „Teams“ prisijungimo nuoroda.

Kilus klausimų, kreipkitės el. paštu   

Daugiau apie renginį skaitykite čia

Pradžia: 2024-04-24 10:00

Pabaiga: 2024-04-24 16:00

Vilniaus universiteto bibliotekoje saugoma 41 I. Kanto knyga (28 skirtingų pavadinimų leidiniai), išleista iki filosofo mirties, t. y. iki 1804 metų. Didžioji dalis šių knygų yra mąstytojo gimtąja vokiečių kalba (30), ja daugiausia jis ir rašė. Likusios knygos yra I. Kanto tekstų vertimai į lotynų (9), prancūzų (1) ir lenkų (1) kalbas. Daugiau kaip pusė šių knygų išleista Karaliaučiuje (12) ir Rygoje (9). VU bibliotekoje saugoma pati pirmoji spausdinta I. Kanto knyga. Tai – 1746 metais (autoriui tuomet buvo 22-eji) parašyta, bet dėl įvairių priežasčių tik 1749 metais Karaliaučiuje išleista poleminė knyga „Mintys apie tikrąjį gyvųjų jėgų matavimą“^[1], kurioje jis sukritikavo kai kurias kito vokiečių filosofo Gotfrydo Vilhelmo Leibnico (Gottfried Wilhelm Leibniz, 1646–1716) idėjas. Lyg to būtų maža, VU bibliotekoje saugomas ir antrasis filosofo I. Kanto publikuotas leidinys „Visuotinė gamtos istorija ir dangaus teorija“^[2], pasirodęs 1755 metais. Be šių dviejų pirmųjų I. Kanto veikalų VU bibliotekoje yra dar kelios šio filosofo knygų pirmosios laidos, kaip antai 1766 metais išleistos „Dvasiaregio svajos, paaiškintos metafizikos svajomis“^[3], kuriose jis pateikė pirmines savo filosofines nuostatas, arba populiariai išdėstyta metafizika 1783 metais knygoje „Prolegomenai kiekvienai būsimai metafizikai, galėsiančiai būti mokslu“^[4]. Galiausiai VU bibliotekoje saugoma ir pati paskutinė filosofo knyga, jo paskaitų konspektų pagrindu 1803 metais filosofijos ir teologijos daktaro Frydricho Teodoro Rinko (Friedrich Theodor Rinck, 1770–1811) sudarytas traktatas „Apie pedagogiką.“^[5] Džiugu, kad VU bibliotekoje yra net 12 I. Kanto veikalų pirmųjų laidų egzemplioriai. Daugiau skaitykite čia>

Balandžio 24 d. (trečiadienį) VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje veiks dienos paroda, kurioje galima pamatyti I. Kanto knygas, saugomas VU bibliotekoje. Ekspozicija veiks nuo 10 iki 16 val. 

Pradžia: 2024-04-22 15:00

Pabaiga: 2024-04-22 17:00

Balandžio 22 d. 15 val. VU bibliotekos Baltojoje salėje vyks knygos apie Lietuvos kalbininką, humanitarinių mokslų daktarą Joną Zemvaldį Balkevičių, pristatymas. VU bibliotekos Mažojoje ekspozicijoje XXI-XXII bus atidaryta jam skirta paroda (veiks iki birželio 3 d.).

Jonas Zemvaldis Balkevičius ‒ baltų kalbų tyrėjas, pedagogas, ilgametis Filologijos fakulteto prodekanas ir dekanas. Lietuvos latvio Petro Balkevičiaus ir iš Latvijos Vidžemės kilusios Annos Klinklavos-Balkevičienės jauniausias sūnus Jonas Zemvaldas namie nuo mažens kalbėjo gimtąja latvių kalba, o netrukus antra gimtąja jam tapo už namų sienų Pandėlyje skambanti lietuvių kalba. Abi jas Jonas Balkevičius vienodai mylėjo ir galbūt dėl to ryžosi pasukti kalbininko keliu ‒ tapo ne tik įžvalgiu lietuvių kalbos sintaksės tyrėju, lietuvių kalbos kultūros puoselėtoju, bet ir vienu žymiausių Lietuvos latvistų.

Jono Balkevičiaus jaunystė sutapo su permainingais Antrojo pasaulinio karo ir pokario laikais: 1941 m. baigęs Kauno IV gimnaziją, įstojo į Kauno mokytojų seminariją, po metų gavęs pradinių klasių mokytojo diplomą kurį laiką dirbo Neretoje (Latvija) ir Alizavoje, 1944 m. pradėjo lituanistikos studijas Kauno universitete ir studijuodamas mokytojavo Kauno IX berniukų gimnazijoje, po studijų 1949 m. buvo paskirtas Kauno pedagoginės mokyklos direktoriaus pavaduotoju, čia dirbo iki 1956/57 mokslo metų pabaigos, o nuo 1957-ųjų rugsėjo tapo Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros aspirantu, šių dienų terminais tariant, pasinėrė į doktorantūros studijas.

Daug jėgų ir laiko atiduodamas mėgstamam dėstytojo ir administraciniam darbui, Jonas Balkevičius spėjo paskelbti dvi svarbias lietuvių kalbos sintaksės studijas ‒ „Dabartinės lietuvių kalbos sintaksę“ (1963), kuri daugiau kaip dvidešimt metų buvo pagrindinis šios disciplinos vadovėlis aukštosiose mokyklose, ir „Lietuvių kalbos predikatinių konstrukcijų sintaksę“ (1998), apibendrinusią modernesniais metodais grindžiamus sakinių sandaros tyrimus. Taip pat jis daug nusipelnė gretinamajai latvių ir lietuvių leksikografijai: redagavo Apolonijos Buojatės ir Valterio Subatnieko „Lietuvių-latvių kalbų žodyną“ (1964) ir parašė jam „Trumpą lietuvių kalbos gramatiką“, kuri buvo pirmoji ir vienintelė latviškai parašyta lietuvių kalbos gramatika. Pirmas baltų leksikografijoje buvo ir jo kartu su Jonu Kabelka parengtas „Latvių-lietuvių kalbų žodynas“ (1977), o visą Balkevičiaus, kaip žodynininko, veiklą apvainikavo kartu su Laimute Baluode ir Valteriu Subatnieku atnaujintas ir papildytas didelis (apie 60 000 žodžių) „Lietuvių-latvių žodynas“, 1995 m. išleistas Rygoje.

Kalbos kultūros baruose Balkevičius daugiausia pasižymėjo kaip organizatorius. Jo iniciatyva 1967 m. prie Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos buvo įsteigta Lietuvių kalbos sekcija, kuri buvo prieškariu veikusios, bet sovietmečio sąlygomis neįmanomos atkurti Lietuvos kalbos draugijos pakaitas. Sekcija garsėjo universiteto Mažojoje auloje kas mėnesį vykdavusiais lituanistiniais pirmadieniais, per kuriuos būdavo aptariami įvairūs bendrinės kalbos vartosenos dalykai. Per televiziją nuo 1977-ųjų pradėtos transliuoti didelio populiarumo sulaukusios „Mūsų kalbos“ laidos irgi atsirado Balkevičiaus diplomatinių gebėjimų dėka. Jo sumanymas buvo ir nuo 1990-ųjų kurį laiką per Lietuvos televiziją transliuota laida „Šnekasi baltai ‒ Runājas balti“, skirta latvių kalbai ir kultūrai pažinti.

Filologijos fakulteto istorijoje Jonas Balkevičius liko kaip visų mylimas ir nepamirštamas Dekanas (1979‒1984), prieš tai net vienuolika metų be pertraukos prodekanu išbuvęs talentingas pedagogas, puikus oratorius, netikėčiausių idėjų kupinas vizionierius, kurio išmonė ir neišsenkama energija lėmė, kad atsirado spalvingos fakulteto šventės, o jo vestibiulius, auditorijas, skaityklas ir koridorius papuošė žymių mūsų menininkų sukurti kūriniai.

Universiteto istorijai jis svarbus kaip visą Vilnių ir Lietuvą išjudinusios didžiosios Universiteto 400 metų jubiliejaus šventės daugelio renginių sumanytojas. Tada pelnyta nepamainomo ceremonmeisterio šlovė ir vėliau jam nešykštėjo darbo: rengė Universiteto 410-ųjų ir 415-ųjų metinių minėjimo scenarijus, rikiavo garbės daktaro vardo suteikimo užsienio mokslininkams iškilmių eigą (dabar jau prigijusią ir nusigludinusią), planavo nemažai įvairių mažesnių iškilmingų universiteto renginių.

O Vilniui liko Jono Balkevičiaus sugalvotas Saulėtekio miestelio pavadinimas. 

Informaciją parengė doc. dr. Regina Venckutė

Pradžia: 2024-04-17 18:00

Pabaiga: 2024-04-17 19:00

VU bibliotekos Č. Milošo skaitykloje vyks Ispanijos ambasados Lietuvoje organizuojamas susitikimas su Meksikos menininku Amilcar Munive, kuris pristatys Vila-Matas romaną „Montevideo”.

Renginys vyks ispanų kalba.

Pradžia: 2024-04-25 17:00

Pabaiga: 2024-06-14 16:00

Balandžio 25 d. 17 val. Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje atidaryta paroda, skirta Lietuvos įstojimo į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją ir Europos Sąjungą dvidešimtmečiui paminėti. Senųjų dokumentų saugyklose atrinkti ir ekspozicijoje pateikti su visų Europos Sąjungos, įskaitant ir valstybes kandidates, bei NATO narių – 41 valstybės – sostinėmis susiję XVI–XX a. pradžios senieji dokumentai.

Pateikta ekspozicija kviečia lankytoją pasijusti turistu ir pakeliauti po Europos valstybes. Tik keliavimo priemonės – ne autobusas ar lėktuvas, bet rankraščiai, knygos, žemėlapiai, miestų ir mūšių planai, nuotraukos ir kiti dokumentai, atskleidžiantys šalių įsimintinų istorinių įvykių kupiną praeitį. 

Daugiau skaitykite čia >>

Parodos data: 2024 balandžio 25 d. – 2024 birželio 14 d. / 2024 spalio 15 – 2025 sauso 31 d.

Vieta: P. Smuglevičiaus salė, VU biblioteka (Universiteto g. 3).

Pradžia: 2024-04-08 10:00

Pabaiga: 2024-04-16 17:00

VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (Saulėtekio al. 5) nuo balandžio 8 d. bus galima pamatyti parodą „Autizmas – dalis manęs“. Ją sudaro 15 knygos iliustracijų su trumpais faktais apie autizmą lietuvių ir anglų kalbomis. Tai – iliustratorės Tatjanos Pleskevičienės piešiniai iš šiemet „Baltų lankų“ leidyklos išleistos knygos „Autizmas – dalis manęs. Autistiški suaugusieji savo pačių žodžiais ir specialistų akimis“. Daugiau apie parodą skaitykite čia>>

Pradžia: 2024-04-08 10:00

Pabaiga: 2024-04-08 19:00

Pradžia: 2024-03-25 18:30

Pabaiga: 2024-03-25 20:00

Pradžia: 2024-03-25 17:00

Pabaiga: 2024-03-25 18:00

Kovo 25 d. – Dantės diena, kurią jis pradėjo savąją kelionę į pragarą, skaistyklą ir rojų. Kviečiame prisiminti užburiantį Dantės poezijos skambesį ir sudalyvauti gyvuose Dieviškosios komedijos skaitymuose Vilniaus universiteto bibliotekoje, J. Lelevelio salėje.

Pradžia: 2024-03-14 15:00

Pabaiga: 2024-04-30 17:00

Kovo 14 d. 15 val. Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje (Universiteto g. 3, IV a.) bus atidaryta paroda „Lietuvos kraštovaizdžio patriarchui geografui prof. Alfonsui Basalykui – 100“.

Minėdami 100-ąsias gimimo metines, pristatome vieną iškiliausių Lietuvos geografų, Vilniaus universiteto auklėtinį, habilituotą daktarą, profesorių, Lietuvos kraštovaizdžio tyrimų pirmeivį ir žymiausią tyrinėtoją, praktiką ir teoretiką profesorių Alfonsą Basalyką. Šiam pasišventusiam mokslininkui esame dėkingi už itin detalų Lietuvos teritorijos gamtovaizdžio ištirtumą ir padėtus pagrindus kraštovaizdžio kultūrinės raidos tyrimams bei suformuluotus esminius kraštotvarkinio elgesio principus mūsų krašto gamtos aplinkoje.

Daugiau skaitykite čia>>

Pradžia: 2024-02-22 18:00

Pabaiga: 2024-02-22 19:30

Vasario 22 d. (ketvirtadienį) 18 val. Č. Milošo skaitykloje vyks kūrybinio rašymo užsiėmimas su vaikų ir jaunimo knygų autore, žurnaliste iš Ispanijos José Floriano Novoa. Renginys organizuojamas bendradarbiaujant su Ispanų ambasada Lietuvoje. Užsiėmimas vyks ispanų kalba. 

Pradžia: 2024-01-18 16:00

Pabaiga: 2024-01-18 18:00

Pradžia: 2023-12-18 09:00

Pabaiga: 2024-03-24 20:00

VU bibliotekos Mažojoje ekspozicijoje XXI–XXII atverta Grafiko Žibunto Mikšio darbų, saugomų bibliotekos Grafikos kabinete, paroda. 

„Mikšys paprastai vadinamas grafiku. Savo kūryboje jis iš tiesų daugiausia naudojosi kaip tik šia medija. Grafika Žibuntui leido sujungti tris gyvybiškai svarbias kultūros sritis: teatrą, dailę ir literatūrą. Atmetus ankstyvąsias ekspresionistinės stilistikos figūrines kompozicijas ir vėliau kartkartėmis vis pasirodančius jo kūryboje peizažus, visi kiti Mikšio kūriniai (raidinės kompozicijos, iliustracijos, ekslibrisai, pastišai) vienaip ar kitaip susiję su knyga, tekstu, teatru, su vaizduotės pasauliu, kurį galima gabentis su savimi į bet kurią pasaulio vietą ir į kurį galima pasinerti būnant bet kurioje pasaulio vietoje – geriau, jei tokioje, kuri, kaip kad Venecija ar Paryžius, pati stimuliuoja vaizduotę ir siūlo kūrybos motyvus“, – teigia prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė.  

Menininkas Ž. Mikšys gimė gruodžio 12 d. Kaune. Motina Zuzana Arlauskaitė-Mikšienė – Lietuvos ir JAV lietuvių aktorė, režisierė. Piešimo mokėsi pas skulptorių Alfonsą Janulį. 1944 m. emigravo į Vokietiją. 1946–1949 m. studijavo tapybą ir teatro kostiumą Niurnbergo ir Štutgarto dailės akademijose, 1947–1949 m. – režisūrą Kuniberto Gensicheno dramos mokykloje. Kelerius metus gyveno JAV. Nuo 1962 m. gyveno Paryžiuje. 1979–1988 m. dėstė lietuvių kalbą ir Lietuvos istoriją Paryžiaus Rytų kalbų ir civilizacijų institute (INALCO). Buvo Prancūzijos lietuvių bendruomenės tarybos ir valdybos pirmininkas. 

Vilniaus universiteto bibliotekai Mikšys yra dovanojęs savo kūrinių, knygų, dokumentų, korespondencijos, vertingų užsienio meno darbų ir senosios grafikos. Didelė dalis šių kūrinių šiuo metu yra eksponuojama Vytauto Kasiulio dailės muziejuje Žibuntui Mikšiui skirtoje parodoje. Bene pirmą kartą taip išsamiai pristatomas jo kūrybos palikimas ir praskleidžiama jį supusios meninės ir intelektualinės aplinkos uždanga. 

Parodą galite aplankyti iki 2024 m. kovo 23 d. 

Vieta: VU biblioteka, Mažoji ekspozicija XXI–XXII (III aukštas), Universiteto g. 3.

Pradžia: 2023-12-19 16:00

Pabaiga: 2024-01-20 20:00

Šių metų gruodžio 19 dieną 16 val. Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje (Universiteto g. 3, IV a.) atidaroma dokumentų paroda „VU Geologijos ir mineralogijos katedrai – 220 metų".

Geologijos pradžia Vilniaus universitete sietina su gamtos istorijos kurso įvedimu, kurio trečdalį sudarė mineralogijos paskaitos Gamtos istorijos katedroje (1781–1803). Nuo 1803 m. mineralogijos kursas buvo atskirtas nuo gamtos istorijos ir sudarytos sąlygos įkurti mineralogijos katedrą, tačiau nesant jos profesoriaus, ji iki 1822 m. nebuvo juridiškai įteisinta VU, kurį caro valdžia uždarė 1832 m. po to sekė ilga 87 metų pertrauka ir epizodiniai geologiniai kai kurių vietinių, Vakarų Europos ir Rusijos gamtininkų tyrimai Lietuvoje. Tiktai 1822 m. universiteto taryba suteikė mineralogijos profesoriaus vardą Ignacui Horodeckiui, kuris ir tapo pirmuoju oficialiu mineralogijos katedros profesoriumi.

Daugiau apie katedros istoriją skaitykite čia.

Paroda veiks iki 2024 m. sausio 20 dienos.