Paroda „Dievų miške: 46 lietuvių inteligentų grupė Štuthofo koncentracijos stovykloje“
- Pradžia: 2023-05-09 09:00
- Pabaiga: 2023-05-29 20:00
Vilniaus universiteto biblioteka pristato dviejų dalių skaitmeninį pasakojimą „Akademinis Vilnius: senojo universiteto tezių kultūra“. Jį nuo balandžio 1 d. galima pamatyti Google Arts & Culture platformoje.
Šiais metais Vilniaus universiteto bibliotekoje užbaigtas Senojo Vilniaus universiteto tezių ir disertacijų tyrimas. Tirti jėzuitiškojo laikotarpio (1579–1773 m.) Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomi, universiteto spaustuvėje išleisti baigiamieji darbai, kurie buvo parengti viešam disputui arba už kuriuos suteiktas mokslo laipsnis.
Pasakojimui pasirinktas laikotarpis, apimantis XVII a. pirmąją pusę – tai vienas įdomiausių jėzuitiško universiteto istorijos periodų, kai moksle varžėsi senos ir naujos tendencijos. Šalia viduramžių scholastikos į studijų programas pradėjo skverbtis mokslinės paradigmos, paremtos eksperimentiniais tyrimais ir istoriniais šaltiniais. Šias permainas skatino pirmieji dėstytojai pasauliečiai, pakviesti dėstyti į jėzuitišką universitetą įsteigus naują teisės fakultetą. Įkvėpti pažangių vadovų studentai rengė aukštos kokybės tezes. Daugiau skaitykite: čia
Pasakojimą galite matyti pasirinkę šią nuorodą.
Bibliotekoje veikia grafikės Aušros Čapskytės-Šarauskienės ekslibrisų paroda „Raktas Nr. 1“.
Aušra Čapskytė-Šarauskienė – grafikė, Lietuvos dailininkų sąjungos ir Lietuvos ekslibrisininkų klubo narė. 2005 m. suteiktas Lietuvos meno kūrėjo statusas. Nuo 1994 m. dalyvauja ekslibrisų, iliustracijų ir kt. parodose Lietuvoje ir užsienyje. Yra surengusi ekslibrisų, spalvotos grafikos ir knygų iliustracijų personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Dailininkės kūrinių yra privačiose kolekcijose Lietuvoje, Rusijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, JAV ir kitur.
Paroda veikia VU bibliotekos galerijoje (Universiteto g. 3, III a.) iki 2023 m. gegužės 2 d.
Kovo 29 dieną 16.30 val. Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje vyks knygos „Jonas Karolis Chodkevičius: Impavidus pro patria mori – Bebaimis mirti už tėvynę“ pristatymas. Jame apie vieną garsiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo vadų diskutuos Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, prof. Alfredas Bumblauskas ir knygos autoriai. Renginį moderuos VU bibliotekos Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento direktorė Nijolė Klingaitė Dasevičienė. Daugiau apie renginį kviečiame skaityti čia.
VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro (Saulėtekio al. 5) hole nuo kovo 21 ir balandžio 21 d. dienos galima išvysti menininkės Jolitos Vaitkutės kurtą instaliaciją „(Ne)amžinos vertybės“.
Tarptautinei žemės dienai sukurta instaliacija – tai kaukolė, padengta „sąvartyno žeme“ su joje likusiais plastiko, tekstilės, elektronikos ir kitų šiukšlių elementais. Jos aukštis – beveik du metrai, o sukurti ją autorei užtruko kelis mėnesius. Daugiau apie kūrinį skaitykite čia.
Šių metų kovo 22 d. 9 val. Vilniaus universiteto (VU) biblioteka organizuoja tarptautinę mokslinę konferenciją „Akademinis Vilnius: tezių kultūra XVI–XVIII a.“. Tai dvejus metus trukusio projekto, skirto ištirti, suskaitmeninti ir visuomenei pristatyti senąsias Vilniaus universiteto disertacijas, baigiamasis renginys.
Konferencijos pranešėjai – ilgametę patirtį turintys knygotyros, senosios knygos dailės, kultūros istorijos ir rašytinio paveldo specialistai, senųjų spaudinių tyrinėtojai. Renginyje dalyvaus ir pranešimą skaitys istorinėmis knygomis bei knygos kultūra besidomintis Lietuvos Respublikos Prezidentas dr. Gitanas Nausėda.
Aukštojo mokslo pradininkai mūsų šalyje – jėzuitai. Vos atvykę į Lietuvą jie steigė kolegijas, leido knygas, rūpinosi mokslo, kultūros plėtra. Jų įkurtame Vilniaus universitete buvo teikiami mokslo laipsniai, tarp kurių – ir aukščiausias – daktaro laipsnis, kuris buvo gaunamas sėkmingai apgynus disertacijas arba kaip buvo įprasta vadinti – tezes. Konferencijos tikslas – supažindinti su šių pirmųjų Vilniaus universiteto mokslo darbų rengimo ir gynimo kultūra, pristatyti jiems ištyrinėti skirto VU bibliotekos Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento inicijuoto mokslo projekto „Senojo Vilniaus universiteto disertacijų (1579–1773) tyrimas ir duomenų bazės sukūrimas“ rezultatus, aptarti tezių paveldą ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje bei apžvelgti naujų tyrimų perspektyvas.
Konferencijos programa.
Registruotis į konferenciją galite iki kovo 21 d. paspaudę šią nuorodą.
Konferencija vyks VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje (Universiteto g. 3, I a.). Joje taip pat veiks konferencijos dalyviams parengta senųjų disertacijų paroda.
Žymiausių lietuvių autorių ranka rašytos knygos, Martyno Mažvydo „Katekizmo” faksimilė, svarbiausi Lietuvos raštijos dokumentai, kurių dalis įrašyta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą – visa tai bus galima pamatyti VU bibliotekos parodoje Lietuvių kalbos ir literatūros DNR. Lietuvių kalbos dienoms paminėti skirta ekspozicija veiks P. Smuglevičiaus salėje nuo vasario 15 iki kovo 10 dienos. Daugiau apie parodą skaitykite čia.
Aplankyti parodą nemokamai galima šiomis darbo valandomis: pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo 9 iki 17 val., penktadieniais nuo 9 iki 15.45 val. Vieta: VU biblioteka, P. Smuglevičiaus salė (Universiteto g. 3, I a.). Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu joje taip pat veikia paroda „Skorinos pradėta: 500 metų Vilniaus spaudai“.
VU bibliotekos Mažojoje ekspozicijoje XXI–XXII (Universiteto g. 3, III a.) iki kovo 31 d. veikia Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos studentų kaligrafijos ir šrifto darbų paroda.
Daugiau skaitykite čia >>
Mongolijos platybėse galima atrasti tūkstančius uolų piešinių, kurie yra ne tik meno kūriniai, bet ir istoriniai liudijimai, atskleidžiantys tuometinių pirmykščių tautų pragyvenimo šaltinius, ritualus, papročius ir įsitikinimus. Toks uolų menas padeda mums atrasti stebinančių dalykų, kaip antai, kad genties spaudais, liudijančiais prieš 20 000 metų susiklosčiusius nuosavybės santykius, šiandien vis dar žymimi mongolų arkliai, o prieš 5000 metų vilkėtų drabužių ir aksesuarų stilių vis dar galime pamatyti mūsų aprangoje. Įdomu tai, kad tokie Mongolijos stepėse prieš 5000 metų kurti piešiniai ir laidojimo kultūros riktai aptinkami ir Prancūzijos bei Šveicarijos teritorijose.
Uolų piešinių nuotraukų paroda veikia VU bibliotekos galerijoje (Universiteto g. 3, III a.) iki 2023 m. vasario 28 d. Nuotraukų autorius fotografas B. Bayar, padarytos Altajaus Gobio, Vidurinio Gobio, Pietų Gobio, Archangajaus, Hovdo, Jenčio, Bajan-Ulgijo aimakuose (rajonuose).
Paroda veikia VU bibliotekos Baltojoje salėje (Universiteto g. 3, IV a.) iki 2023 sausio 23 d.
Literatūros ir kultūros istorikė Vanda Zaborskaitė – Vilniaus universiteto žmogus. Su Universitetu suaugo dar Antrojo pasaulinio karo metais, kai čia 1941-aisiais pradėjo studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą, klausytis Vinco Mykolaičio-Putino, Balio Sruogos, Vinco Krėvės, Mykolo Biržiškos, Vosyliaus Sezemano, Levo Karsavino paskaitų, o Šv. Jonų bažnyčioje – kunigo Alfonso Lipniūno pamokslų. „Universitetas užbūrė iš karto ir jau visiems laikams“, – prisimins.
Jurgio Lebedžio pakviesta, 1950–1961 m. dirbo Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedroje. Kartu su Vincu Mykolaičiu-Putinu, Meile Lukšiene, Jurgiu Lebedžiu nelaisvės metais dėjo pamatus universitetinėms lituanistikos studijoms. Daugiau apie V. Zaborskaitę skaitykite čia >>
Gruodžio 7 d. 15 val. Vilniaus universiteto biblioteka kviečia į nuotolinę paskaitą ,,Atvirasis mokslas ir mokslinė kompetencija“ (,,Open Science and Scientific Excellence”), kurią skaitys Magdalena Szuflita-Żurawska iš Gdansko technologijų universiteto.
Paskaitoje bus aptariamos sąsajos tarp atvirojo mokslo principų įgyvendinimo ir aukštos mokslo kokybės siekio. Mokslinės kompetencijos yra pagrindinė visų akademinių institucijų strateginių planų sudedamoji dalis, skatinanti mokslinį bendradarbiavimą ir konkurencingumą. Kad paskatintų mokslininkus didinti akademinį produktyvumą, tuo pačiu ir atvirojo mokslo principų įgyvendinimą, akademinė bendruomenė turi siekti pusiausvyros tarp tikslų įgyvendinimo ir darbuotojų gerovės. Daugiau informacijos: čia
Registracija į paskaitą: https://forms.office.com/r/k8fvsb8Zhk
Paskaita vyks MS Teams platformoje, anglų kalba. Trukmė 1,5 ak. val.
Vilniaus universiteto biblioteka ir mokslo publikacijų leidėjas Elsevier kviečia į pradedantiems mokslininkams ir tyrėjams skirtus nuotolinius mokymus Kaip parašyti ir publikuoti mokslinį straipsnį?. Renginys vyks lapkričio 29 d., 15:00-16:15 val. Zoom platformoje anglų kalba. Norinčius dalyvauti dirbtuvėse, kviečiame registruotis: čia
Paroda veikia VU bibliotekos Mažojoje ekspozicijoje XXI–XXII (Universiteto g. 3, III a.).
Akademikas Bonifacas Stundžia yra baltų kalbų tyrėjas, pedagogas ir aktyvus lietuvių kalbos puoselėtojas, beveik dešimtmetį vadovavęs VU Filologijos fakultetui, Baltistikos katedrai. Profesorius yra Lietuvos ir Latvijos mokslų akademijų narys, Latvijos universiteto garbės daktaras, Milano kalbininkų draugijos narys korespondentas, Europos akademijos narys, Tarptautinio lingvistų komiteto generalinės asamblėjos narys, įvertintas Jono Kazlausko, Kazimiero Būgos premijomis, apdovanotas Baltijos Asamblėjos medaliu, tapęs Tauragnų krašto garbės piliečiu.
Bonifacas Stundžia aktyviai dirba profesoriaus darbą Vilniaus universitete ir kitų šalių baltistikos centruose. Jis yra daugybės įvairių baltų kalbų istorijos, akcentologijos, prūsistikos, bendrinės lietuvių kalbos kursų autorius, įvairių seminarų ir specialių kursų iš baltų kalbų ir morfonologijos vadovas, parengęs kelias mokymo priemones studentams. Profesorius yra apie šimto baigiamųjų darbų vadovas, keliolika Jo doktorantų apgynė įvairios tematikos daktaro disertacijas.
Paroda, skirta Bonifaco Stundžios 70 metų sukakčiai paminėti, veiks iki gruodžio 31 d.
VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC) lankytojai kviečiami pamatyti parodą, kurioje pristatomi tapytojos Marijos Prymačenko darbai (kopijos). Apie parodą skaitykite čia.
Vilniaus universiteto bibliotekoje kasmet tradiciškai spalio mėnesio pabaigoje švenčiama Tarptautinė atvirosios prieigos savaitė. Šių metų savaitė vyks spalio 24–30 d. tema „Atvirumas klimato teisingumui“. Kviečiame dalyvauti jai skirtuose renginiuose.
Trečiadienį, spalio 26 d., Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro (MKIC) konferencijų salėje:
Ketvirtadienį, spalio 27 d., bus pristatytas naujas „Mokslo atviruko“ numeris (VU bibliotekos interneto svetainės skiltyje Mokslo atvirukas). Jame rasite naudingos informacijos apie žaliąjį atvirosios prieigos kelią – mokslo publikacijų saviarchyvavimą, prisiminsite Vilniaus universiteto autoriams galiojančias straipsnio apdorojimo mokesčių (APC) nuolaidas, sužinosite apie 5 ambicingas Europos Sąjungos misijas ir atviruosius duomenis kaip įrankį kovoje su klimato kaita.
Penktadienį, spalio 28 d., 13.30 val. Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre vyks stalo žaidimas „Leidybos spąstai“! Žaidimas suteiks žinių, kaip nepapulti į grobuoniškų leidėjų spąstus rašant straipsnius ir kaip apsaugoti kolegas. Susitiksimas prie Informacijos stalo I a. Registracija >>
Daugiau apie Atvirosios prieigos savaitės renginius skaitykite čia>>
Lietuvių katalikų mokslo akademija (LKMA) yra seniausia Lietuvos akademinė organizacija, vienijanti lietuvius mokslininkus bendram mokslo, kultūros ir visuomeniniam darbui. Jos ypatingas statusas pabrėžtas Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatyme. LKMA tikslai – telkti lietuvius katalikus mokslininkus, ugdyti jaunąją intelektualų kartą, prisidėti prie mokslo žinių ir krikščioniškosios kultūros sklaidos Lietuvos visuomenėje.
LKMA šimtmečiui skirtoje parodoje atspindimi trys Akademijos gyvavimo etapai: trys pirmieji stendai skirti LKMA istorijai iki 1940 m., šeši tolimesni – jos gyvavimui išeivijoje, du paskutiniai – 1990 m. Lietuvoje atkurtos Akademijos veiklai. Dviejuose stenduose eksponuojami senieji žemėlapiai iš LKMA įgyto istoriko prof. Zenono Ivinskio rinkinio.
Parodos pagrindą sudaro Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomi dokumentai, spaudiniai ir nuotraukos. Juos papildo objektai iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Centrinės Europos jėzuitų provincijos Vilniaus archyvo ir Lietuvių katalikų mokslo akademijos fondų. Parodą parengė VU bibliotekos Rankraščių skyriaus darbuotoja Loreta Vinclovienė, parodos konsultantas – dr. Liudas Jovaiša.
Paroda veikia VU bibliotekos Baltojoje salėje (IV a., Universiteto g. 3) iki lapkričio 30 d.
Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC) , Saulėtekio al. 5. veikia paroda „Rinkis savanorystę ir keisk pasaulį“.
Vilniaus universitetas skatina bendruomenę įsitraukti į savanoriškas veiklas universitete ar į kitas savanorius priimančias organizacijas, tokias kaip Lietuvos Raudonasis Kryžius, Jaunimo linija, Caritas ir kitas. Bibliotekoje parengtoje fotografijų parodoje kviečiama susipažinti su Vilniaus universiteto darbuotojais ir studentais, kurie dalį savo laiko skiria savanoriškai veiklai ir taip prisideda keičiant pasaulį. Parodą įgyvendino VU savanorių centras, VUSA Foto klubas ir VU biblioteka.
2022-uosius metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Savanorystės metais, taip siekdamas pažymėti jos įteisinimo dešimtmetį Lietuvoje bei atkreipti dėmesį į savanoriškos veiklos svarbą visuomenei.
Paroda veiks iki šių metų spalio 31 d.
Rugpjūčio 24 d. Vilniaus universitetas minėjo Vilniaus universiteto rektoriaus, signataro, lietuvių literatūros istoriko Mykolo Biržiškos (1882–1962) 140-ąsias gimimo ir 60-ąsias mirties metines. VU bibliotekos Baltojoje salėje eksponuojama paroda yra skiriama jo jubiliejinėms datoms paminėti. Šioje parodoje atsispindi M. Biržiškos gyvenimas ir veikla. Joje galima pamatyti moksleivio 1896 m. rašytus laiškus seneliui. Eksponuojami straipsniai, rašyti studijų Maskvoje metais, dokumentai, liudijantys dalyvavimą Lietuvos socialdemokratų partijos veikloje, indėlis kovoje už Lietuvos nepriklausomybę. Rodomi darbo Lietuvos, Vilniaus ir Pabaltijo universitetuose dokumentai: nutarimai, kuriuose M. Biržiška paskiriamas dekanu ir rektoriumi, paskaitų tvarkaraščiai, programos ir užrašai, universitetų reguliaminai. Daugiau skaitykite čia >>
Paroda veikia VU bibliotekos Baltojoje salėje (Universiteto g. 3, IV a.).
2022 m. rugsėjį sukanka dvidešimt penkeri metai, kai Vilniaus universiteto Filologijos fakultete darbą pradėjo Vertimo studijų katedra. Jubiliejaus proga Vilniaus universiteto bibliotekos Mažojoje ekspozicijoje XXI–XXII (III a., Universiteto g. 3) nuo rugsėjo 22 d. iki iki spalio 15 d. veiks paroda „Vertimo studijų katedrai 25-eri: mūsų tyrimai ir vertimai“. Parodai atrinkti katedros tyrėjų mokslo darbai, dėstytojų ir absolventų mokslinės, humanitarinės ir grožinės literatūros vertimai. Daugiau informacijos >>