Vilniaus universiteto bibliotekai švenčiant solidų 450 metų gimtadienį, žvilgsnis natūraliai krypsta į pradžią, į pirmuosius žmones – į tuos, kurie laiko tėkmėje labiausiai nutolę nuo mūsų, tad kartais ir menkiausiai mums žinomi.

Pasaulį ištikusios pandemijos kontekste elektroninės knygos ir dokumentai įgauna dar daugiau svarbos. Tarptautinis projektas EODOPEN (Elektroninių knygų pagal poreikį tinklas atveriantis publikacijas Europos internautams) siekia virtualiai atverti iki šiol el. formatu neprieinamas XX-XXI a. knygas.

Vilniaus universiteto biblioteka, švęsdama 450-ties metų jubiliejų,  atveria atnaujintą skaitmeninių kolekcijų platformą internete. Tūkstančiais naujų dokumentų papildyta svetainė suteikia paprastesnes paieškos galimybes, patogesnę objektų peržiūrą, o karantinas – proga jas atidžiau, neskubant  apžiūrėti.

Sunkiai atrastume žmogų, kuris gyvenime nebūtų pametęs kokio nors asmeninio daikto. Kartais net atrodo, kad daiktai gyvena savo atskirą gyvenimą – ima ir stebuklingai dingsta, nors iš tikrųjų jie visai nepaslaptingai nugula viešajame transporte, pasimeta kur nors namuose, gamtoje ar net bibliotekoje. Šįkart atveriame MKIC „radinių dėžutę“, kuri nuolat pildosi lankytojų – dažniausiai studijų reikalais labai susirūpinusių studentų – pamestais ir paliktais daiktais. Kartais jie – gana netikėti.

Gegužės 7-8 d. Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros institutas organizuoja tarptautinę nuotolinę konferenciją „Materialus knygos kūnas: tarp tradicijos ir inovacijos". Renginys skirtas VU bibliotekos 450 metų sukakčiai paminėti.