Pradžią 450 metų švenčiančiai bibliotekai davė karališkoji Žygimanto Augusto biblioteka. Aistringas bibliofilas, karalienės motinos Bonos Sforcos auklėtas renesanso dvasia ir pavyzdžiais, karalius kūrė savo biblioteką – reprezentacinę, komplektuojamą iš naujausios literatūros, atliepiančią kultūrinėms dvaro funkcijoms. Tai buvo tarsi egzotiškas žiemos sodas šiaurėje, kuriame buvo kaupiami įvairiausių kraštų, įvairiausių rūšių augalai, rūpestingai rinkti visoje Europoje. Biblioteka – tarsi augimo ir ugdymo vieta, kur auga ir tarpsta talentai, kur ugdoma valstybės dvasia, jos ateitis.
1570 metais kartu su jėzuitų kolegija įsteigta biblioteka šįmet pažymi dvigubą jubiliejų: bibliotekai – 450, o jos mecenatui, dovanojusiam naujai įsteigtai kolegijai karališką biblioteką Žygimantui Augustui – 500. Šia proga norime atgaivinti karaliaus svajonę ir ją simboliškai atspindėti ne tik per senąsias knygas, bet ir per jose aprašomus ir vaizduojamus nuostabius Lietuvos ir viso pasaulio augalus, taip bandydami sujungti išmintį ir grožį ir paversdami bibliotekos Baltąją salę karališku žiemos sodu.
Renginio metu veiks paroda iš VU bibliotekos retų spaudinių ir rankraščių fondų.
Aprašant įvairius augalus senosiose knygose būdavo pateikiamos natūralaus dydžio aptariamo augalo iliustracijos, įspaustos atskiruose lapuose, neretai šalia pridedant ir jo dalių: žiedynų, sėklų, šaknų sistemos piešinių. XV–XVII a. pagal knygos savininko norą, o nuo XVIII a. paprastai jau ir spaustuvių užsakymu šie augalų vaizdai būdavo ranka spalvinami samdomų dailininkų, kurie stengdavosi suteikti piešiniams kaip įmanoma labiau tikrovę atitinkančią spalvą. Dėl senųjų dažų sudėtyje esančių mineralų ir kitų natūralių sudėtinių dalių beveik visos spalvos yra išlikusios tokios pat kaip ir spalvinimo metu. Todėl šiandien turime galimybę pamatyti ir pasigrožėti neregėtais ir galbūt iki mūsų laikų jau neišlikusiais augalais.
Parodoje bus eksponuojami gėlių ir kitų augalų atvaizdai iš 27 XVI–XIX a. išleistų knygų, rankraščių ir grafikos meno darbų. Tarp knygų – įvairių Europos autorių sudaryti atskirų valstybių (Danijos, Norvegijos, Rusijos, Vokietijos, Šveicarijos), skirtingų botanikos sodų (Romos, Vilniaus universiteto) vaistinių augalų katalogai ir keliautojų Kinijoje, Rytų Indijoje, Pietų Amerikoje pamatytų augalų aprašymai. Vienas svarbiausių parodoje esančių leidinių – Vilniaus universiteto profesoriaus, gamtininko, Vilniaus universiteto botanikos sodo įkūrėjo ir ilgamečio kuratoriaus Stanislovo Bonifaco Jundzilo (1761–1847) ir jo mokinio sudarytas egzotiškų augalų katalogas „Opisy przedmiotów historyi naturalney“ (1820) su ranka spalvintomis iliustracijomis. Seniausias parodos leidinys – 1587 m. išspausdintas vaistinių augalų žinynas, parengtas vokiečių gydytojo Hieronimo Boko (Hieronymus Bock, 1498–1554), kuriame dalis augalų iliustracijų yra ypač preciziškai nuspalvinta ranka. Lankytojus pradžiuginti turėtų ir pats naujausias parodoje eksponuojamas leidinys – 1876–1877 m. atskirais lakštais išspausdintas rusų botaniko A. D. Karickio parengtas rinkinys, vaizdžiai atskleidžiantis įvairių augalų žiedų sandarą: įspūdingi išsilankstantys piešiniai patrauks ne tik biologų žvilgsnius.
Šiai parodai atrinktuose rankraščiuose augalų piešiniai atlieka įvairias funkcijas. Vieni jų, kaip ir knygose, iliustruoja augalų morfologiją, perteikia mokslines žinias apie augalus ir jų naudą: tokie yra VU profesoriaus, botaniko Johano Frideriko Volfgango (1775-1859) atlikti piešiniai tušu, du XIX a. vidurio botanikos atlasai (dėl itin didelio formato jie bus eksponuojami tik per parodos atidarymo iškilmes), Minsko gimnazisto Jano Sobolevskio 1811 m. surinktas herbaras. Freilinos Olgos Kalinovskytės-Oginskienės (1820–1899) dienoraštyje svarbi ne mokslinė gėlių klasifikacija, bet jų, sudžiovintų ir įklijuotų, ryšys su širdžiai mielais prisiminimais. Jėzuitų mokyklų studentų užrašuose ir kitokių senųjų mokslo darbų apdailoje floristiniai motyvai turėjo dekoratyvinę funkciją. Augalo formos grynąjį grožį atskleidžia eksponuojami VU bibliotekos Grafikos kabineto meno kūriniai. Tai senųjų meistrų ir XX amžiaus žymių dailininkų – prancūzės Brižit Kudran (Brigitte Coudrain, g. 1934), lietuvių Algimanto Švėgždos (1941–1996) ir Žibunto Mikšio (1923–2013) – darbai.
Aprašant eksponuojamus augalus stengtasi augalo istorijoje, pavadinime, išvaizdoje ar jo savybėse atrasti kiek įmanoma įdomesnių kilmės legendų, pavadinimo atsiradimo pasakojimų, stebuklingų gydomųjų savybių, literatūrinių sąsajų, o taip pat ir praktinio, kartais galbūt netikėto, įvairių augalų panaudojimo liudijimų. Ekspozicijoje sudėti ir iš senųjų leidinių išimti džiovintų augalų pavyzdžiai, kuriuos tvarkydami knygas rado VU bibliotekos restauratoriai.
Sodą kviesime pamatyti Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje (Universiteto g. 3, IV aukštas). Renginio datą paskelbsime netrukus.