jaugreit

Senosios universiteto observatorijos priestato trečiąjį aukštą, kur įsikūrusi bibliotekos administracija, puošia zodiako ženklų frizas, vaizduojantis Skydo ir Jautuko žvaigždynus.

Artėjant 450 metų jubiliejui Vilniaus universiteto biblioteka rengiasi išleisti išsamią istoriją, rūpestingai aprašo ne tik savo veiklą, kolekcijas, bet ir istorinius interjerus, baldus.

Pradžią Vilniaus universiteto bibliotekai davė dovanotos vyskupo sufragano Jurgio Albinijaus ir karaliaus Žygimanto Augusto bibliotekos – tiems laikams dideli ir labai vertingi knygų rinkiniai.

Jei pasakytume, kad VU bibliotekoje (MKIC, Saulėtekyje) veikia geležinkelio stotis, nebūtume toli nuo tiesos – čia esanti knygų transportavimo sistema labai ją primena.

Joachimas Lelevelis – žymus istorikas, knygotyrininkas, numizmatas, Vilniaus universiteto profesorius. Vilniaus universitete dėstė 1815–1818 m. ir 1822–1824 m. Dėl filomatų ir filaretų bylos pašalintas iš universiteto, gyveno Paryžiuje, Briuselyje. Didžiausia profesoriaus aistra – kartografijos kolekcionavimas. Jo asmeninė kolekcija – 400 senųjų atlasų bei žemėlapių ir 5000 knygų. Jie sudaro 70 procentų VU bibliotekos senųjų atlasų ...

1570 m. įkurta Vilniaus universiteto biblioteka – seniausia ir viena didžiausių Lietuvoje. Bibliotekos fonduose saugoma per 5 milijonus knygų, unikali senų spaudinių ir rankraščių kolekcija, didžiausias pasaulyje senųjų lietuviškų knygų rinkinys. Be viso to, bibliotekos istorija yra apipinta legendomis ir kupina paslapčių.

Senais laikais knygos buvo labai vertinamos ir brangios. Teigiama, kad XVI a. už dvi knygas galėjai jautį nusipirkti. Todėl knygų savininkai įvairiais būdais stengėsi jas apsaugoti. Jų vertę lėmė tiek ten surašytos žinios, knygų turinys, tiek ir garsių dailininkų sukurtos iliustracijos, prabangūs ir meniški viršeliai, įrišimai.

Senosios observatorijos gaubliai, kurių restauravimu rūpinasi biblioteka ir VU fondas – unikalūs Europos mokslo istorijos paminklai, išgyvenę sudėtingus istorijos laikotarpius ir išlikę iki šių dienų.