Pati sunkiausia ir didžiausia knyga Vilniaus universiteto bibliotekoje – sumažinta vienos iš didžiausių pasaulio knygų – „Didžiojo kunigaikščio atlaso“ (Atlas des grossen Kurfürsten, Stuttgart, 1971) – faksimilė. Atversto originalaus atlaso dydis – 170×222 cm, svoris – net 125 kg. Ši knyga sudaryta apie 1664 m., iš 35 spausdintų ir ranka spalvintų sieninių ir 18 jūrinių žemėlapių bei 2 rankraštinių nežinomų autorių sudarytų Brandenburgo kunigaikštystės ir Rytų Prūsijos žemėlapių.

Paprastai į biblioteką keliaujame skolintis knygų, bet ar pagalvojote, kad į biblioteką galima eiti pažaisti? VU bibliotekos Laisvalaikio skaitykloje (MKIC) lankytojui siūloma per 20 smagių ir įtraukiančių stalo žaidimų, kuriuos jis gali žaisti čia pat su draugais ar kolegomis. Pasirinkimas smegenų mankštai gana nemažas – sąraše rasite Scrabble, The Lord of the Rings, Jungle Speed, Uppsala, Verflixter Turm, Carcassonne, Ingenious, Memoir '44, Tayu, Isla Dorada, Ticket to Ride: Europe, Uno ir daug kitų, net ir mokslinių žaidimų.

Ką nepokštaujant galima būtų pasakyti apie mumijas bibliotekoje? Nebent tai, kad čia, be abejo, rasime knygų apie savaime arba dirbtinai užsikonservavusius žmogaus arba gyvūnų kūnus, t. y. mumijas. Tačiau ar būta bibliotekoje ne tik knygų apie mumijas, bet ir pačių mumijų? Džiuginantis ir Egipto paslaptimis dvelkiantis atsakymas yra toks: taip, bibliotekoje mumijų buvo.

Senosios universiteto observatorijos priestato trečiąjį aukštą, kur įsikūrusi bibliotekos administracija, puošia zodiako ženklų frizas, vaizduojantis Skydo ir Jautuko žvaigždynus.

Senosios observatorijos gaubliai, kurių restauravimu rūpinasi biblioteka ir VU fondas – unikalūs Europos mokslo istorijos paminklai, išgyvenę sudėtingus istorijos laikotarpius ir išlikę iki šių dienų.

Joachimas Lelevelis – žymus istorikas, knygotyrininkas, numizmatas, Vilniaus universiteto profesorius. Vilniaus universitete dėstė 1815–1818 m. ir 1822–1824 m. Dėl filomatų ir filaretų bylos pašalintas iš universiteto, gyveno Paryžiuje, Briuselyje. Didžiausia profesoriaus aistra – kartografijos kolekcionavimas. Jo asmeninė kolekcija – 400 senųjų atlasų bei žemėlapių ir 5000 knygų. Jie sudaro 70 procentų VU bibliotekos senųjų atlasų rinkinio. 1926 metais, vykdant jo valią,  kolekcija pervežta į Vilniaus universiteto biblioteką.

Jei pasakytume, kad VU bibliotekoje (MKIC, Saulėtekyje) veikia geležinkelio stotis, nebūtume toli nuo tiesos – čia esanti knygų transportavimo sistema labai ją primena.

Pradžią Vilniaus universiteto bibliotekai davė dovanotos vyskupo sufragano Jurgio Albinijaus ir karaliaus Žygimanto Augusto bibliotekos – tiems laikams dideli ir labai vertingi knygų rinkiniai.

1570 m. įkurta Vilniaus universiteto biblioteka – seniausia ir viena didžiausių Lietuvoje. Bibliotekos fonduose saugoma per 5 milijonus knygų, unikali senų spaudinių ir rankraščių kolekcija, didžiausias pasaulyje senųjų lietuviškų knygų rinkinys. Be viso to, bibliotekos istorija yra apipinta legendomis ir kupina paslapčių.

Senais laikais knygos buvo labai vertinamos ir brangios. Teigiama, kad XVI a. už dvi knygas galėjai jautį nusipirkti. Todėl knygų savininkai įvairiais būdais stengėsi jas apsaugoti. Jų vertę lėmė tiek ten surašytos žinios, knygų turinys, tiek ir garsių dailininkų sukurtos iliustracijos, prabangūs ir meniški viršeliai, įrišimai.

Artėjant 450 metų jubiliejui Vilniaus universiteto biblioteka rengiasi išleisti išsamią istoriją, rūpestingai aprašo ne tik savo veiklą, kolekcijas, bet ir istorinius interjerus, baldus.