Sidebar

Švęsdama 450 m. jubiliejų, Vilniaus universiteto biblioteka, vasario 20 d. 18 val., Vilniaus knygų mugės lankytojus supažindins su ypatingais bibliotekos lobynuose saugomais dokumentais – regioninės ir nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektais, įtrauktais į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

Vasario 12 d. Vilniaus universiteto biblioteka Švenčionių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą. Joje visuomenei bus pateikiami Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Švenčionių miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Švenčionys“ veiks nuo 11 iki 15 val.

Ona Šimaitė (1894 –1970) – Vilniaus universiteto bibliotekininkė, žydų gelbėtoja, Pasaulio Tautų Teisuolė. Gimusi Akmenėje, gyveno ir mokėsi Rygoje, Maskvoje, į Lietuvą grįžusi po karo dirbo įvairiose bibliotekose.

2020-ųjų metų Lietuvos kultūros sostinėje Trakuose prasidėjo jau šeštus metus tęsiamas projektas „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje“. Šių metų projektas ypatingas – jis skirtas Vilniaus universiteto bibliotekos 450-osioms įkūrimo metinėms paminėti, numatant aplankyti net 15 Lietuvos miestų ir miestelių. Sausio 23 d. įvyko pirmoji šių metų kelionė į Trakų rajono viešąją biblioteką.

Labiausiai bibliotekas gąsdinantis dalykas yra toli gražu ne knygas grąžinti vėluojantys skaitytojai, o kur kas rimtesnis – gaisras. Jei užmestume akį į istoriją, matytume, kad ugnis, padarydama nebepataisomos žalos, pasiglemžė ne vieną pasaulio biblioteką. Ši nekviesta viešnia ne kartą lankėsi ir VU bibliotekoje – per savo 450 gyvavimo metus ji mena net 4 didelius gaisrus. Tačiau nesidairant toli į praeitį, žvilgtelkim į ateitį – kaip biblioteka vaduotųsi nuo gaisro, jei staiga jis kiltų VU bibliotekoje Saulėtekyje (MKIC)?

Sausio 23 d. Vilniaus universiteto biblioteka Trakų rajono viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą. Joje visuomenei bus pateikiami Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Trakų miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Trakai“ veiks nuo 11 iki 15 val.

Pati sunkiausia ir didžiausia knyga Vilniaus universiteto bibliotekoje – sumažinta vienos iš didžiausių pasaulio knygų – „Didžiojo kunigaikščio atlaso“ (Atlas des grossen Kurfürsten, Stuttgart, 1971) – faksimilė. Atversto originalaus atlaso dydis – 170×222 cm, svoris – net 125 kg. Ši knyga sudaryta apie 1664 m., iš 35 spausdintų ir ranka spalvintų sieninių ir 18 jūrinių žemėlapių bei 2 rankraštinių nežinomų autorių sudarytų Brandenburgo kunigaikštystės ir Rytų Prūsijos žemėlapių.

Paprastai į biblioteką keliaujame skolintis knygų, bet ar pagalvojote, kad į biblioteką galima eiti pažaisti? VU bibliotekos Laisvalaikio skaitykloje (MKIC) lankytojui siūloma per 20 smagių ir įtraukiančių stalo žaidimų, kuriuos jis gali žaisti čia pat su draugais ar kolegomis. Pasirinkimas smegenų mankštai gana nemažas – sąraše rasite Scrabble, The Lord of the Rings, Jungle Speed, Uppsala, Verflixter Turm, Carcassonne, Ingenious, Memoir '44, Tayu, Isla Dorada, Ticket to Ride: Europe, Uno ir daug kitų, net ir mokslinių žaidimų.

Ką nepokštaujant galima būtų pasakyti apie mumijas bibliotekoje? Nebent tai, kad čia, be abejo, rasime knygų apie savaime arba dirbtinai užsikonservavusius žmogaus arba gyvūnų kūnus, t. y. mumijas. Tačiau ar būta bibliotekoje ne tik knygų apie mumijas, bet ir pačių mumijų? Džiuginantis ir Egipto paslaptimis dvelkiantis atsakymas yra toks: taip, bibliotekoje mumijų buvo.

Senosios universiteto observatorijos priestato trečiąjį aukštą, kur įsikūrusi bibliotekos administracija, puošia zodiako ženklų frizas, vaizduojantis Skydo ir Jautuko žvaigždynus.

Joachimas Lelevelis – žymus istorikas, knygotyrininkas, numizmatas, Vilniaus universiteto profesorius. Vilniaus universitete dėstė 1815–1818 m. ir 1822–1824 m. Dėl filomatų ir filaretų bylos pašalintas iš universiteto, gyveno Paryžiuje, Briuselyje. Didžiausia profesoriaus aistra – kartografijos kolekcionavimas. Jo asmeninė kolekcija – 400 senųjų atlasų bei žemėlapių ir 5000 knygų. Jie sudaro 70 procentų VU bibliotekos senųjų atlasų rinkinio. 1926 metais, vykdant jo valią,  kolekcija pervežta į Vilniaus universiteto biblioteką.

Bibliotekos J. Lelevelio salėje baigė darbą sienų puošybos restauratoriai. Kitas etapas – salės baldų restauravimas. Ir čia restauratorių laukė staigmenos.

1570 m. įkurta Vilniaus universiteto biblioteka – seniausia ir viena didžiausių Lietuvoje. Bibliotekos fonduose saugoma per 5 milijonus knygų, unikali senų spaudinių ir rankraščių kolekcija, didžiausias pasaulyje senųjų lietuviškų knygų rinkinys. Be viso to, bibliotekos istorija yra apipinta legendomis ir kupina paslapčių.

Senais laikais knygos buvo labai vertinamos ir brangios. Teigiama, kad XVI a. už dvi knygas galėjai jautį nusipirkti. Todėl knygų savininkai įvairiais būdais stengėsi jas apsaugoti. Jų vertę lėmė tiek ten surašytos žinios, knygų turinys, tiek ir garsių dailininkų sukurtos iliustracijos, prabangūs ir meniški viršeliai, įrišimai.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos