Sidebar

Knygos įrišimas atspindi epochą, vietą, to meto stilių ir madą. Iki XVI a. pabaigos beveik visi spaustuvininkai savo išleistas knygas parduodavo neįrištas. Į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę XV a ir XVI a. pirmoje pusėje iš įvairių kraštų dažniausiai atkeliaudavo neįrištos knygos, kurias įrišdavo vietiniai knygų pirkliai ar knygrišiai.

Kasmet balandžio 1 d., švenčiant Vilniaus universiteto gimtadienį, biblioteka kviečia visus pamatyti pirmosios lietuviškos knygos – Martyno Mažvydo „Katekizmo“. Šįmet 450 metų sukaktį mininti VU biblioteka dėl pasaulyje susiklosčiusios padėties unikalų leidinį kviečia apžiūrėti virtualiai, o ekspozicija nukeliama į, tikimės, netolimą ateitį. Taip pat tai puiki proga panaršyti po bibliotekos skaitmeninių kolekcijų lobyną ir iš arti apžiūrėti kiekvieną kultūros paveldo objektą.

Ona Šimaitė (1894–1970) dažniausiai pristatoma kaip Vilniaus universiteto bibliotekininkė, žydų gelbėtoja, Pasaulio tautų teisuolė. Ši nepaprasta moteris Vilniaus universiteto bibliotekoje dirbo 1940–1944 metais, su universiteto valdžios žinia keliaudavo į getą neva susigrąžinti bibliotekos knygų, bet iš tiesų įnešdavo laiškus, siuntinius, maistą, ginklus, o išnešdavo slėpti žydų kultūros vertybes, net žydų vaikus.

Neseniai bibliotekos trečiame aukšte, direkcijos koridoriuje esančiai parodų erdvei buvo suteiktas pavadinimas. Iš bibliotekos darbuotojų pasiūlytų pavadinimų buvo pasirinktas „Mažoji ekspozicija XXI–XXII“. Būtent tokius lotyniškus skaičius ant koridoriaus sienos prieš dešimtmetį atidengė restauratoriai. Ta proga pasidomėjome, ar anksčiau senieji universiteto ir bibliotekos koridoriai turėjo kokius pavadinimus. Pasirodo – gal ir turėjo.

Kad ir kaip pakreiptum galvą žiūrėdamas į VU bibliotekos Mokslinį komunikacijos ir informacijos centrą Saulėtekyje, trijų korpusų pastatas atrodo pakrypęs. Ir ne tik – visos pastato dalys skirtingos savo dydžiu, jas dengia nuožulnūs stogai, fasadą puošia neįprasti išilginiai langai. Nesunku suvokti, kad bibliotekos formos slepia savitą mintį, o ją būtų galima apibūdinti vienu žodžiu – gamta.

VU bibliotekoje yra saugomas M. Mažvydo Katekizmo originalas. Kiekvienais metais biblioteka eksponuoja šią pirmąją spausdintą lietuvišką knygą visuomenei, tuo pačiu kviesdama pamatyti ir jos faksimilę. Tačiau dažnam iškyla klausimas – kas ta faksimilė?

Švęsdama 450 m. jubiliejų, Vilniaus universiteto biblioteka, vasario 20 d. 18 val., Vilniaus knygų mugės lankytojus supažindins su ypatingais bibliotekos lobynuose saugomais dokumentais – regioninės ir nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektais, įtrauktais į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

Vasario 12 d. Vilniaus universiteto biblioteka Švenčionių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą. Joje visuomenei bus pateikiami Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Švenčionių miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Švenčionys“ veiks nuo 11 iki 15 val.

Ona Šimaitė (1894 –1970) – Vilniaus universiteto bibliotekininkė, žydų gelbėtoja, Pasaulio Tautų Teisuolė. Gimusi Akmenėje, gyveno ir mokėsi Rygoje, Maskvoje, į Lietuvą grįžusi po karo dirbo įvairiose bibliotekose.

2020-ųjų metų Lietuvos kultūros sostinėje Trakuose prasidėjo jau šeštus metus tęsiamas projektas „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje“. Šių metų projektas ypatingas – jis skirtas Vilniaus universiteto bibliotekos 450-osioms įkūrimo metinėms paminėti, numatant aplankyti net 15 Lietuvos miestų ir miestelių. Sausio 23 d. įvyko pirmoji šių metų kelionė į Trakų rajono viešąją biblioteką.

Labiausiai bibliotekas gąsdinantis dalykas yra toli gražu ne knygas grąžinti vėluojantys skaitytojai, o kur kas rimtesnis – gaisras. Jei užmestume akį į istoriją, matytume, kad ugnis, padarydama nebepataisomos žalos, pasiglemžė ne vieną pasaulio biblioteką. Ši nekviesta viešnia ne kartą lankėsi ir VU bibliotekoje – per savo 450 gyvavimo metus ji mena net 4 didelius gaisrus. Tačiau nesidairant toli į praeitį, žvilgtelkim į ateitį – kaip biblioteka vaduotųsi nuo gaisro, jei staiga jis kiltų VU bibliotekoje Saulėtekyje (MKIC)?

Sausio 23 d. Vilniaus universiteto biblioteka Trakų rajono viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą. Joje visuomenei bus pateikiami Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Trakų miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Trakai“ veiks nuo 11 iki 15 val.

Pati sunkiausia ir didžiausia knyga Vilniaus universiteto bibliotekoje – sumažinta vienos iš didžiausių pasaulio knygų – „Didžiojo kunigaikščio atlaso“ (Atlas des grossen Kurfürsten, Stuttgart, 1971) – faksimilė. Atversto originalaus atlaso dydis – 170×222 cm, svoris – net 125 kg. Ši knyga sudaryta apie 1664 m., iš 35 spausdintų ir ranka spalvintų sieninių ir 18 jūrinių žemėlapių bei 2 rankraštinių nežinomų autorių sudarytų Brandenburgo kunigaikštystės ir Rytų Prūsijos žemėlapių.

Paprastai į biblioteką keliaujame skolintis knygų, bet ar pagalvojote, kad į biblioteką galima eiti pažaisti? VU bibliotekos Laisvalaikio skaitykloje (MKIC) lankytojui siūloma per 20 smagių ir įtraukiančių stalo žaidimų, kuriuos jis gali žaisti čia pat su draugais ar kolegomis. Pasirinkimas smegenų mankštai gana nemažas – sąraše rasite Scrabble, The Lord of the Rings, Jungle Speed, Uppsala, Verflixter Turm, Carcassonne, Ingenious, Memoir '44, Tayu, Isla Dorada, Ticket to Ride: Europe, Uno ir daug kitų, net ir mokslinių žaidimų.

Ką nepokštaujant galima būtų pasakyti apie mumijas bibliotekoje? Nebent tai, kad čia, be abejo, rasime knygų apie savaime arba dirbtinai užsikonservavusius žmogaus arba gyvūnų kūnus, t. y. mumijas. Tačiau ar būta bibliotekoje ne tik knygų apie mumijas, bet ir pačių mumijų? Džiuginantis ir Egipto paslaptimis dvelkiantis atsakymas yra toks: taip, bibliotekoje mumijų buvo.

Senosios universiteto observatorijos priestato trečiąjį aukštą, kur įsikūrusi bibliotekos administracija, puošia zodiako ženklų frizas, vaizduojantis Skydo ir Jautuko žvaigždynus.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos