Vilniaus universiteto bibliotekai švenčiant solidų 450 metų gimtadienį, žvilgsnis natūraliai krypsta į pradžią, į pirmuosius žmones – į tuos, kurie laiko tėkmėje labiausiai nutolę nuo mūsų, tad kartais ir menkiausiai mums žinomi.

Sunkiai atrastume žmogų, kuris gyvenime nebūtų pametęs kokio nors asmeninio daikto. Kartais net atrodo, kad daiktai gyvena savo atskirą gyvenimą – ima ir stebuklingai dingsta, nors iš tikrųjų jie visai nepaslaptingai nugula viešajame transporte, pasimeta kur nors namuose, gamtoje ar net bibliotekoje. Šįkart atveriame MKIC „radinių dėžutę“, kuri nuolat pildosi lankytojų – dažniausiai studijų reikalais labai susirūpinusių studentų – pamestais ir paliktais daiktais. Kartais jie – gana netikėti.

Jurgis Hopenas (1891-1969) – menininkas, restauravęs Vilniaus universiteto bibliotekos Pranciškaus Smuglevičiaus ir Joachimo Lelevelio sales XX a. pradžioje, ištapęs Perlojos, Lentvario bažnyčias, Šv. Sakramento koplyčią Vilniaus arkikatedroje, o visų pirma išgarsėjęs kaip grafikas, įamžinęs ne vieną Vilniaus paveldo objektą. 

Švenčiant Vilniaus universiteto 400 metų sukaktį buvo restauruojami ir tvarkomi senieji universiteto rūmai. Žymūs dailininkai pakviesti dekoruoti universiteto sales, vestibiulius, skaityklas.

Istorikas Joachimas Lelevelis labai gerbė ir mylėjo profesorių Ernestą Grodeką, paskatinusį jį imtis mokslinės veiklos. E. Grodekas vertino J. Lelevelio talentą ir darbštumą, mėgo su juo bendrauti.

Knygos įrišimas atspindi epochą, vietą, to meto stilių ir madą. Iki XVI a. pabaigos beveik visi spaustuvininkai savo išleistas knygas parduodavo neįrištas. Į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę XV a ir XVI a. pirmoje pusėje iš įvairių kraštų dažniausiai atkeliaudavo neįrištos knygos, kurias įrišdavo vietiniai knygų pirkliai ar knygrišiai.

Kasmet balandžio 1 d., švenčiant Vilniaus universiteto gimtadienį, biblioteka kviečia visus pamatyti pirmosios lietuviškos knygos – Martyno Mažvydo „Katekizmo“. Šįmet 450 metų sukaktį mininti VU biblioteka dėl pasaulyje susiklosčiusios padėties unikalų leidinį kviečia apžiūrėti virtualiai, o ekspozicija nukeliama į, tikimės, netolimą ateitį. Taip pat tai puiki proga panaršyti po bibliotekos skaitmeninių kolekcijų lobyną ir iš arti apžiūrėti kiekvieną kultūros paveldo objektą.

Ona Šimaitė (1894–1970) dažniausiai pristatoma kaip Vilniaus universiteto bibliotekininkė, žydų gelbėtoja, Pasaulio tautų teisuolė. Ši nepaprasta moteris Vilniaus universiteto bibliotekoje dirbo 1940–1944 metais, su universiteto valdžios žinia keliaudavo į getą neva susigrąžinti bibliotekos knygų, bet iš tiesų įnešdavo laiškus, siuntinius, maistą, ginklus, o išnešdavo slėpti žydų kultūros vertybes, net žydų vaikus.

Neseniai bibliotekos trečiame aukšte, direkcijos koridoriuje esančiai parodų erdvei buvo suteiktas pavadinimas. Iš bibliotekos darbuotojų pasiūlytų pavadinimų buvo pasirinktas „Mažoji ekspozicija XXI–XXII“. Būtent tokius lotyniškus skaičius ant koridoriaus sienos prieš dešimtmetį atidengė restauratoriai. Ta proga pasidomėjome, ar anksčiau senieji universiteto ir bibliotekos koridoriai turėjo kokius pavadinimus. Pasirodo – gal ir turėjo.

Eidami į VU biblioteką, ko gero, retai susimąstome apie tai, kiek jos lentynose gali būti knygų. Keliasdešimt tūkstančių, keli šimtai tūkstančių, o gal net milijonas?

Kad ir kaip pakreiptum galvą žiūrėdamas į VU bibliotekos Mokslinį komunikacijos ir informacijos centrą Saulėtekyje, trijų korpusų pastatas atrodo pakrypęs. Ir ne tik – visos pastato dalys skirtingos savo dydžiu, jas dengia nuožulnūs stogai, fasadą puošia neįprasti išilginiai langai. Nesunku suvokti, kad bibliotekos formos slepia savitą mintį, o ją būtų galima apibūdinti vienu žodžiu – gamta.

VU bibliotekoje yra saugomas M. Mažvydo Katekizmo originalas. Kiekvienais metais biblioteka eksponuoja šią pirmąją spausdintą lietuvišką knygą visuomenei, tuo pačiu kviesdama pamatyti ir jos faksimilę. Tačiau dažnam iškyla klausimas – kas ta faksimilė?

Vasario 12 d. VU biblioteka vyko į Švenčionių rajono savivaldybės viešąją biblioteką, kur pristatė rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Švenčionys“.

Grafas Konstantinas Tiškevičius 1857 m. organizavo mokslinę-tiriamąją ekspediciją Nerimi nuo upės ištakų iki santakos su Nemunu.

Vilniaus universiteto rūmai pilni paslapčių – čia buvo celės, auditorijos, butai, klasės, koplyčia ir net gimnazijos karceris.

Vasario 12 d. Vilniaus universiteto biblioteka Švenčionių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą. Joje visuomenei bus pateikiami Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Švenčionių miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Švenčionys“ veiks nuo 11 iki 15 val.

Ona Šimaitė (1894 –1970) – Vilniaus universiteto bibliotekininkė, žydų gelbėtoja, Pasaulio Tautų Teisuolė. Gimusi Akmenėje, gyveno ir mokėsi Rygoje, Maskvoje, į Lietuvą grįžusi po karo dirbo įvairiose bibliotekose.

2020-ųjų metų Lietuvos kultūros sostinėje Trakuose prasidėjo jau šeštus metus tęsiamas projektas „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje“. Šių metų projektas ypatingas – jis skirtas Vilniaus universiteto bibliotekos 450-osioms įkūrimo metinėms paminėti, numatant aplankyti net 15 Lietuvos miestų ir miestelių. Sausio 23 d. įvyko pirmoji šių metų kelionė į Trakų rajono viešąją biblioteką.

Labiausiai bibliotekas gąsdinantis dalykas yra toli gražu ne knygas grąžinti vėluojantys skaitytojai, o kur kas rimtesnis – gaisras. Jei užmestume akį į istoriją, matytume, kad ugnis, padarydama nebepataisomos žalos, pasiglemžė ne vieną pasaulio biblioteką. Ši nekviesta viešnia ne kartą lankėsi ir VU bibliotekoje – per savo 450 gyvavimo metus ji mena net 4 didelius gaisrus. Tačiau nesidairant toli į praeitį, žvilgtelkim į ateitį – kaip biblioteka vaduotųsi nuo gaisro, jei staiga jis kiltų VU bibliotekoje Saulėtekyje (MKIC)?